Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad minimo sąrašo apskritai nėra, opozicija teigia, kad apie šį sąrašą buvo seniai kalbėta ir jis atspindi mažųjų ligoninių likimą po SAM planuojamos gydymo įstaigų pertvarkos.
Visą straipsnį šia tema rasite paspaudę ant nuorodos.
Seimo opozicinių frakcijų atstovai sukvietė savivaldybių vadovus, medikus ir pacientų organizacijų atstovus, kovai prieš planuojamą ligoninių pertvarką ir sąrašą ligoninių, kurioms gresia liūdnas scenarijus.
Po opozicijos organizuotos konferencijos, pasiaiškinti susirinko ir SAM bei Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.Komentarai – teksto pabaigoje.
„Šmeižia rajono įstaigas“
„Visuomenė sunerimusi, pateikiama melaginga informacija, kuri šmeižia rajono įstaigas“, – teigia Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas ir pažymi, kad analizuojant ligoninių rodiklius, remiamasi 2016 metų duomenimis, kuriais buvo užfiksuoti pažeidimai, tačiau šie iki šiol, pasak A. Matulo, buvo smulkūs ir jau yra panaikinti.
– Nurodoma, kad kai kuriose gydymo įstaigose nėra užtikrinamos, tarkime, echoskopuotojo paslaugos, tačiau, pasak Sveikatos reikalų komiteto nario, net ne visose universitetinėse klinikose šių specialistų kiaurą parą galima rasti.
- Tas šmeižtas, kad reikia optimizuoti, nes gydymo įstaigos finansiškai neišsilaiko, tai SAM, mano manymu, dvejus metus specialiai viską darė, kad tas gydymo įstaigas finansiškai sužlugdyti.
Pavyzdžiui, praeitais metais paslaugų įkainis buvo pakeltas 7 procentais tam, kad būtų galima padidinti medikas atlyginimus, bet tuo metu ministras savo įsakymu tyliai nuėmė indeksaciją, nes rajono ligoninėse tokia tvarka buvo įvesta daugelį metų: jeigu tu paguldai mažiau ligonių ir išgydai juos ambulatoriškai, balą buvo galimą indeksuoti – mažiau ligonių guli, personalas tas pats, geresnė priežiūra.
Tai tuo pat metu, kai buvo pakeltas įkainis, ministras nuėmė tą indeksaciją, kai kurios ligoninės daugiau prarado negu uždirbo, kėlė atlyginimus kaip galėjo, o tie, kurie nekėlė, nes finansiškai pasidarė sunku, buvo sudarytas „juodasis sąrašas“ ir žiniasklaidoje buvo skelbiama, kas nekelia atlyginimų.“
Prognozuoja chaosą ir dar spartesnį rajonų nykimą
Seimo narys Bronislovas Matelis teigia, kad Sveikatos apsaugos ministerija visas reformas atlieka vadovaudamasi gandais, o socialdemokratas Juozas Olekas tvirtina, jam pritaria ir kiti opozicinių frakcijų atstovai, kad dabartinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neturi aiškios vizijos, kaip pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą.
„Matome rajonų tiesioginį naikinimą ir paslaugų prieinamumo mažinimą, tenai dirbančių specialistų vijimą lauk“, – tvirtina J. Olekas. Politikas teigia, jog iš rajonų nukreipus pacientus į didžiąsias gydymo įstaigas, eilės dar labiau didės.
Politikai pabrėžia, kad „valstiečiai“ prieš rinkimus žadėjo stiprinti rajonus, tačiau opozicinių frakcijų atstovai teigia, kad ši gydymo įstaigų pertvarka priešinga šiam tikslui – į rajonus nevyks jauni gydytojai, o patyrę darbo ieškosis kitur, galbūt net emigruos. J. Olekas mano, kad tokia gydymo įstaigų pertvarka ne išspręs problemas, o kils chaosas ir visa tai dar labiau naikins rajonus.
„Reikia pripažinti, kad A. Veryga visgi turi viziją – kartu su R. Karbauskiu, kaip buldozeriu sunaikinti antikonstituciniais metodais. Jokių gelbėjimo priemonių nebandoma taikyti, o tik šantažu, melu ir administraciniais sprendimais optimizuoti tinklą“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas.
Plungės ligoninė metasi kaltinimus
Kaip pabrėžia A. Matulas, bene labiausiai šiuo metu apšmeižta – Plungės ligoninė. Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis aiškino:
„Plungėje dirba aukštesnės kvalifikacijos chirurgai. Dėl to buvo susirašinėjama su Akreditavimo tarnyba, kad iš tiesų ar aukštesnės kvalifikacijos chirurgas gali atlikti bendrojo chirurgo paslaugas. Per vieną dieną aukštesnės kvalifikacijos chirurgui buvo išduota licencija ir užtikrinamos visą parą bendrojo chirurgo paslaugos, – sakė A. Klišonis.
- Tiek echoskopijos, tiek endoskopijos paslaugos Plungės ligoninėje yra užtikrinamos visą parą. Pagal numatytą ministro įsakymą, paslaugos suteikiamos keturis kartus greičiau. Matyt, tai yra nusižengimas.
Plungės laboratorija yra akredituota, ji dalyvauja išorinėse tarptautinėse sertifikavimo programose ir laboratorijos paslauga yra užtikrinama visą parą. Šiuo metu mūsų ligoninės laboratorija yra automatizuota. Klinikinė laborantė, turinti atitinkamą kvalifikaciją, paima kraują tyrimui, įdeda jį į patį aparatą, kuris pagal nustatytus parametrus teikia rezultatus, kurie atspausdinami ir atiduodami gydytojui. Ko gero ministerijos teisės aktai yra atsilikę nuo pažangos, kuri yra įvesta ligoninėse.
Visos paslaugos, kurios teikiamos Plungės ligoninėje, yra teikiamos laiku. Ligoninė šiuo metu aptarnauja Plungės ir Rietavo savivaldybių gyventojus, jų yra apie 43 tūkstančiai. Nusiskudimų mes neturime.“
Meras nurodo, kad Plungės ligoninė dirba rentabiliai, o, pasak A. Klišonio, šiemet Plungės savivaldybė rezidentų infrastruktūros vystymo programai skyrė daugiau kaip 150 000 eurų.
Nebuvo diskutuota
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė sakė taip pat nepritarianti tokiai reformai.
„Apie ją nebuvo diskutuota, ji nebuvo aptariama su gydymo įstaigų, rajonų savivaldybių vadovais, pacientais. Nebuvo diskutuota, kokių paslaugų, kokiame rajone reikia, kokia bus ekonominė nauda. Tik užsigriebimas, kad visos ligoninės būtų vienose rankose turi būti viskas aptarta su visomis suinteresuotomis pusėmis, – sakė V. Augustinienė.
- Žadama riboti paslaugų prieinamumo teisę. Įvykdžius tokią reformą, tos laukimo eilės tik didės, bus skatinama medikų emigracija, prastės paslaugų prieinamumas. Didelės dalis pacientų neturi lėšų nuvykti į didesnius miestus negalimas visiškas nesiskaitymas su žmonėmis, ką daro ministerija ir vyriausybė.“
Prieš gydymo įstaigų reformos priemones sukilę organizacijų atstovai vienbalsiai tvirtino, kad būtina diskutuoti ir išklausyti visų nuomonės ir pokyčius vykdyti ne vien „remiantis gandais“.
A. Veryga šiuo metu atostogauja, tačiau SAM pateikė komentarus.
Papildyta.
„Noriu patikinti, kad Sveikatos apsaugos ministerija neturėjo ir neturi jokio „juodojo“ ligoninių sąrašo. SAM, Valstybinė ligonių kasa (VLK), Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, Higienos institutas analizuoja įvairius statistinius duomenis apie gydymo įstaigų veiklą, to tikrai negalime vadinti „juodaisiais“ sąrašais, – komentavo sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.
– Sveikatos apsaugos ministeriją neramina opozicijos keliama panika ir nerimas tarp pacientų apie tariamai regionuose uždaromas ligonines ir noriu atkreipti dėmesį, kad tikrai regionuose ligoninės nebus uždaromos, jos bus reorganizuojamos, siekiant užtikrinti ligoninėse teikiamų paslaugų kokybę, saugumą ir užtikrinti visiems pacientams ir tiems, kurie gyvena toli nuo didžiųjų miestų, ligoninėse būtų prieinamos kokybiškos paslaugos. Atliktos analizės rodo, kad tikrai ne visos gydymo įstaigos teikia kokybiškas paslaugas.“
Duomenys viešai prieinami
Išsamiau apie tai papasakojo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos Sveikatos priežiūrai vadovė Nora Ribokienė.
„Akreditavimo tarnyba atlieka konsoliduotas planines kontroles nuo 2015 metų. Vien iš duomenų, kurie šiuo metu yra diskutuojami žiniasklaidai, yra mūsų 2016 metų planinė kontrolė. Šių kontrolių pagrindinis tikslas – prevencija, kad būtų galima užkirsti kelią nepageidaujamiems įvykiams, padėti gydymo įstaigoms susitvarkyti, joms patarti, konsultuoti, kad paslaugos būtų kokybiškos. Tie tikslai buvo pradėti siekti nuo 2015 metų, mes tą atliekame kiekvienais metais, šiais metais taip pat“, – sakė N. Ribokienė ir pažymėjo, kad šie duomenys iki šiol buvo viešai prieinami, tokios atadskaitos kasmet teikiamos Sveikatos apsaugos ministerijai, viešinamos Akreditavimo tarnybos tinklapyje.
„Po kiekvienų mūsų planinių kontrolių žiniasklaidai teikdavome komentarus, įvairiais klausimais vykdavo diskusijos, atsakydavome į tas iškilusias problemas. Įstaigos apie tuos radinius žinojo vienos iš pirmųjų, taigi tai nėra naujiena ar kažkokie ypatingi duomenys. 2016 metų mūsų radiniai, kaip ir kitų mūsų kontrolių, buvo reikalaujantys pokyčių, tiek lokalių, kuriuos būtina atlikti pačiai gydymo įstaigai, kad ji užtikrintų teikiamų paslaugų kokybę, tiek sisteminių, kadangi praktikoje taikant teisės aktus, pasimato, ką reikia keisti, kas yra atgyventa, kaip galima pagerinti paslaugų kokybę, sumažinant administracinę naštą įstaigoje, – komentavo N. Ribokienė.
– Ta linkme, tiek Akreditavimo tarnyba, tiek ministerija visus tuos metus ir dirbo. Kontrolė ir duomenų išdėstymas yra veidrodis – jis atspindi realią situaciją, kokia yra įstaigose. Ir paviešinti faktai, kad įstaigos ne visada užtikrina paslaugų teikimą visą parą, o kai kurios įstaigos ir kelių profilių paslaugų teikimo negali užtikrinti, iš esmės tai yra susiję su specialistų trūkumu.
Didžioji dauguma įstaigų per numatytą laikotarpį ištaisė trūkumus. Tik pavieniai, kuriems buvo fiksuoti grubūs pažeidimai, buvo stabdomos licencijos, per tą laiką tik dvi tokios įstaigos buvo.“