Įvairūs odos pažeidimai neretai pasireiškia ir varginant endokrininės sistemos ligoms, pavyzdžiui, diabetui. Nors didelė dalis visuomenės vis dar mano, kad sergančio žmogaus oda tiesiog negali būti graži, vaistininkė Gintė Narušytė ir Inovatyvios dermatologijos centro gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė skatina netikėti mitais, teigiama pranešime spaudai.
Visuomenės nuomonė apie probleminės odos priežiūrą išsiskiria į dvi visiškai skirtingas puses – „Eurovaistinės“ užsakymu tyrimų bendrovės UAB „Synopticom“ šių metų vasario mėnesį atliktos apklausos duomenimis, 46,6 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad sergančio žmogaus oda gali būti graži, o 40,8 proc. apklaustųjų tuo abejojo. Vis dėlto, anot vaistininkės G. Narušytės, vos kelių procentų skirtumas atskleidžia greitai besikeičiantį gyventojų požiūrį.
„Dirbdama vaistinėje jau ne vienerius metus pastebiu, kad gyventojai įgauna vis daugiau žinių ir sugeba geriau atskirti mitus nuo tikrovės – pavyzdžiui, ženkliai sumažėjo tikinčių, kad psoriaze (žvyneline) įmanoma užsikrėsti, tad ir šia liga sergantys žmonės nebėra atskirti nuo visuomenės. Rūpestis savo oda, ypač sergant lėtinėmis ligomis, kuo toliau, tuo labiau suvokiamas kaip bazinis poreikis“, – tyrimo rezultatus aiškina vaistininkė.
Anot gydytojos dermatovenerologės I. Kisielienės, išaugusį dėmesį odos priežiūrai lemia tiek didesnis kosmetikos priemonių pasirinkimas, tiek ir žinios, informacijos sklaida bei didėjantis sąmoningumas savo sveikatos atžvilgiu. Moterys šioje srityje vis dar stipriai pirmauja.
„Iš tiesų, dėl odos problemų, ypač sausumo, besikreipiančių moterų yra daugiau nei vyrų. Mano nuomone, taip yra todėl, kad vyrai yra „kantresni“ savo sveikatos atžvilgiu, vyrauja nuomonė, jog pakentėsiu, praeis. O moterys dėmesingesnės savo sveikatai, ir džiugina tuo, kad neretai pasirūpina savo vyrų odos būkle. Neretai pasitaiko atvejų, kai vyrą konsultacijai užregistruoja ir atveda žmona“, – patirtimi dalijasi gydytoja.
Specialistės teigimu, žmonių, besikreipiančių dėl odos sausumo, itin padaugėja atšalus orams. Nors odos sausumą turbūt yra patyręs kiekvienas – ar žiemos metu, prasidėjus šildymo sezonui, ar vasarą, atostogų metu, dėl saulės poveikio, problema itin aktuali lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.
„Kai oda sausa, ji pradeda pleiskanoti, šerpetoti, atsiranda tempimo, niežėjimo jausmas. Negydant, ilgainiui gali atsirasti ir odos uždegimas. Žiemos metu pablogėja ir sergančių atopiniu dermatitu, žvyneline ar kontaktiniu dermatitu odos būklė. Be to, odos sausumas tampa dar dažnesnis, segant kai kuriomis kitomis ligomis, pavyzdžiui, turint skydliaukės veiklos sutrikimų. Nederėtų pamiršti, kad kai kurie vaistai, pavyzdžiui, diuretikai taip pat gali sukelti odos diskomfortą“, – problemos priežastis komentuoja gydytoja ir priduria, jog odos sausumas dažniausias vyresnio amžiaus žmonių tarpe, nes tuomet oda fiziologiškai negeba sulaikyti pakankamo vandens kiekio.
Kad lėtine liga sergančio žmogaus oda gali būti graži labiau linkę pritarti jaunesnio amžiaus respondentai. 61 proc. jų – iki 39 m. amžiaus. Grupėje nuo 40 iki 60 m. teiginiui pritaria trečdaliu mažiau respondentų – apie 39 proc. Vaistininkė šį skirtumą aiškina tuo, jog jaunesni žmonės greičiau įsisavina naujoves, o tarp jų ir priemones, skirtas specifiniams odos poreikiams.
Gydytoja I. Kisielienė sako, kad vieno drėkinamojo kremo, tinkamo visiems gyvenimo atvejams, nėra. Jį būtina pasirinkti pagal vyraujančią odos problemą, bėrimų vietą, amžių ir metų laiką. Renkantis drėkinamąjį kremą svarbiausia atkreipti dėmesį į jo sudedamąsias dalis.
„Riebalinės medžiagos, drėkinančios, minkštinančios ir saugančios odą vadinamos emolientais. Vieni emolientai savo sudėtyje turi daugiau lipidų (aliejų, vazelino, parafino). Jie skirti apsauginiam hidrolipidiniam sluoksniui atstatyti, tokie kremai yra riebūs, dažniau tepami žiemą prieš einant į lauką. Kiti turi daugiau drėkinamųjų medžiagų – humektantų (pieno rūgšties ir jos druskos, pvz. natrio laktato, šlapalo, glicerolio ir kt.). Šios medžiagos odą sudrėkina, atstato prarastą vandens kiekį. Jei oda sausa, patartina rinktis daugiau drėkinančių medžiagų turinčius emolientus“, – pataria gydytoja.
Anot dermatovenerologės, pasirinkti tinkamiausią priemonę visuomet padės gydytojas ar vaistininkas. Kartais problemos sprendimui pakanka vienos profesionalios konsultacijos ir reguliaraus teisingai parinktų kosmetikos priemonių vartojimo. Susidūrus su odos sausėjimu, pleiskanojimu ar niežėjimu, gydytoja rekomenduoja pradėti nuo kelių paprastų odos priežiūros taisyklių:
1. Prausimuisi rinktis sausai odai skirtas prausimosi priemones (bešarmes, bekvapes, be SLS (Sodium Lauryl Sulfate) ir SLES (Sodium Laureth Sulfate) medžiagų).
2. Vengti ilgų karšto vandens procedūrų (prausimasis turėtų trukti 5–7 min, šiltu 35–36ºC vandeniu).
3. Po prausimosi per pirmas tris minutes patepti viso kūno odą drėkinamuoju kremu – emolientu.