– Kas yra akių sausumas?
– Akių sausumas tikrai aktuali problema. Kone keturi iš penkių pacientų, ateinančių pas akių gydytojus, skundžiasi akių sausumu. Tai galima traktuoti kaip civilizacijos ligą, nes kompiuteriai, kondicionieriai, šildymas daro įtaką pokyčiams akyse, veikia akių paviršiaus būklę.
Bet kokių lašų lašinimas į akis negarantuoja, kad žmogus jaus pagerėjimą. Pirmas rekomenduojamas dalykas – kreipimasis į specialistus ir konsultacija su gydytoju, ką geriau lašinti. Nes akių sausumo pojūtis gali būti vienas iš požymių, reiškiančių kitas akių ligas. O jei atmetame kitas ligas ir apsistojame prie akių sausumo, tai reikia žinoti, kad jis – nevienalytis sindromas.
Akių ašarojimas nereiškia, kad ašarų pakanka. Tai – dažnas akių sausumo simptomas. Kai ašarų plėvelė yra nepakankamai kokybiška, ji neatlieka savo pagrindinės funkcijos, apsaugančios nuo išorės dirgiklių. Tuomet akys pradeda refleksiškai ašaroti. Turime paradoksą – akys sausos, bet ašaroja. Reikia atkreipti dėmesį, kada jaučiamas sausumas. Jei ryte, tai rodo vienokias akių problemas. Jei po pietų – kitas problemas. Universalių ašarų, bet kokių lašų lašinimas problemos nesprendžia.
– Kokias ašaras rinktis, jei sausumo pojūtis stipresnis ryte ar antroje dienos pusėje, intensyviai dirbant?
– Rytinis akių sausumas rodo vokų patologiją, kad akies paviršiuje trūksta riebalinio sluoksnio. Ašarų plėvelė sudaryta iš trijų sluoksnių. Pirmasis, kuris dengia akies paviršių, – riebalinis. Antrasis – vandeninis, arčiau akies paviršiaus. Trečiasis – gleivinis sluoksnis.
Kai trūksta riebalinio sluoksnio, sausumas labiau pasireiškia ryte. Juntamas sunkumo jausmas akyse, noras jas trinti, spausti vokus, dažniau mirksėti, greičiau susišlapinti akis. Tai rodo vokų problemas, tuomet rekomenduojamos dirbtinės ašaros, turinčios papildomą riebalinį komponentą.
Popietinis akių sausumas rodo pačių ašarų trūkumą. Tai pasireiškia žmonėms, dirbantiems biuruose, su kompiuteriais, kondicionuojamose patalpose. Žiemą, kai oras patalpose sausas, prasidėjus šildymo sezonui, tie simptomai paūmėja. Tokiu atveju dirbtinės ašaros lašinamos, siekiant atstatyti pačių ašarų kiekį.
– Internete daugybė patarimų apie tai, kad reikia daryti įvairias mankštas. Ar tai – išmintingi patarimai?
– Bet kokie pratimai akims padeda. Dirbantiems prie kompiuterių, pirmiausia, reikia daryti pertraukas. Nereikia galvoti, kad galima dirbti 2–3 val. be pertraukų ir viskas bus gerai. Idealiausias darbo režimas – vadinamoji 20–20–20 taisyklė. Kas 20 minučių daroma maždaug 20 sekundžių pertrauka, per kurią reikia padaryti 20 elementarių pratimų akims, tokių kaip pažiūrėjimas į tolį, artyn, vėl į tolį.
Jei nėra galimybės daryti pertraukas kas 20 minučių, reikėtų bent kas valandą atsitraukti nuo kompiuterio. Jei kava ar arbata geriama sėdint darbo vietoje, reikėtų jos įsipilti pusę puodelio. Tai tam, kad, praėjus valandai, reikėtų atsistoti ir nueiti įsipilti antrą pusę. Tai naudinga ne tik akims.
– Akis drėkinančios dirbtinės ašaros yra medikamentinė priemonė, bet ji nėra universali, tinkanti visiems.
– Reikia ieškoti ašarų, tinkančių konkrečiam žmogui. Net ne kiekvienam šeimos nariui tinka tos pačios ašaros. Vieniems nuo jų akys rausta, kitiems ne. Vieniems rūkas akyse laikosi ilgiau, kitiems ne. To rūko nereikia išsigąsi, taip turi būti. Ašaros sudaro apsauginę plėvelę akies paviršiuje, kuri sukelia rūką. Tačiau, jei jis laikosi 10–15 minučių, tai irgi negerai.
– Kiek laiko galima naudoti dirbtines ašaras?
– Kiekvienas atvejis individualus, su gydytoju reikia pasitarti, dėl ko atsiranda akių sausumas, koks jis, kokias ašaras reikia lašinti. Visais atvejais reikia prašyti ašarų be konservantų, nes visi konservantai turi vienokį ar kitokį šalutinį poveikį.
Akys prie dirbtinių ašarų nepripranta. Jei turime sausą odą, tepame ją kremu, bet oda juk nepripranta. Šio dalyko nereikia bijoti. Nereikėtų ašarų lašinti 12 ar daugiau kartų per dieną, bet 3–6 kartai tikrai nepakenks.