Tačiau vaikų hematologė Jelena Rascon įsitikinusi, kad dirbtinis apvaisinimas yra vienintelė išeitis daugeliui žmonių, o ypač tiems, kurie sirgo vėžiu. Tokios pačios nuomonės laikosi ir akušeris-ginekologas Vytautas Klimas, kuris pastebi, kad Lietuvoje pagalbinis apvaisinimas kol kas įteisintas tik iš dalies.
Daugeliui porų dirbtinis apvaisinimas yra vienintelė galimybė susilaukti vaikų
V. Klimo teigimu, pagalbinis apvaisinimas yra modernus ir pats efektyviausias sunkiausių nevaisingumo formų gydymo būdas. „Jis naudojamas tada, kai negalima pašalinti moters arba vyro nevaisingumo priežasčių. Moters atveju nevaisingumą gali lemti pakenkti kiaušintakiai, sąaugos mažajame dubenyje endometriozės problemos. Arba tiesiog moteriai nepavyksta pastoti, nors ji neturi sveikatos sutrikimų, ir tai tęsiasi metai iš metų“, – tvirtina medicinos mokslų daktaras.
Pasak akušerio-ginekologo, pagalbinis apvaisinimas taikomas ir vyro nevaisingumo atveju. Jei vyras turi per mažai spermos arba jos judrumas yra per mažas, galima paimti atskirus spermatozoidus ir mėgintuvėlyje kontroliuojant sąlygas atlikti dirbtinį apvaisinimą.
„Remiantis skaičiavimais, pasaulyje 10–15 proc. porų yra nevaisingos. Nemanau, kad Lietuva skiriasi nuo Švedijos, Lenkijos ar Baltarusijos. Maždaug trečdaliui tokių porų gali prireikti dirbtinio apvaisinimo, – teigia ginekologas. – Žinoma, yra žmonių, kuriems dėl etinių ar religinių priežasčių dirbtinis apvaisinimas atrodo nepriimtinas. Tai žmogaus asmeninis reikalas, jo negalima agituoti elgtis priešingai.“
1978 m. liepą gimusi Louise Brown yra pirmasis žmogus, gimęs po dirbtinio apvaisinimo. Dabar ji jau pati yra pagimdžiusi kūdikį. V. Klimo teigimu, pasaulyje yra apie 6 mln. vaikų, gimusių po dirbtinio apvaisinimo. Ginekologo nuomone, Lietuvoje kol kas nėra praktikuojamas dirbtinis apvaisinimas, nes ilgus metus tam trukdė sovietinė praeitis ir žemesnis ekonominis išsivystymas. Jis įsitikinęs, kad dirbtinis apvaisinimas yra būtinas daugeliui moterų, kurioms tai yra vienintelė galimybė susilaukti vaikų.
„Šiuo metu Lietuvoje daromos pagalbinio apvaisinimo procedūros, bet toli gražu ne visos, kurių reikia norintiems susilaukti vaikų. Pavyzdžiui, Lietuvoje draudžiama lytinių ląstelių donorystė, todėl pacientai priversti keliauti į gretimas šalis. Taip pat nėra atliekama priešimplantacinė genetinė diagnostika, nors tokio tipo procedūros daromos kaimyninėje Latvijoje“, – įvardija V. Klimas.
Dirbtinio apvaisinimo įstatymams be reikalo priešinasi dalis visuomenės
Pasak V. Klimo, Lietuvos medikai yra pakankamai kvalifikuoti dirbtinio apvaisinimo srityje, bet vystyti šią sritį trukdo konservatyvių visuomenės sluoksnių priešinimasis įstatymų liberalizavimui. Vis dėlto, gydytojo teigimu, Lietuvos situacija nėra išskirtinė, nes visose šalyse esama žmonių, besipriešinančių dirbtinio apvaisinimo įteisinimui. V. Klimas kaip pavyzdį pateikia jau minėtos L. Brown atvejį – jos tėvai dėl savo sprendimo ne sykį sulaukė grasinimų. „Visą laiką būdavo besipriešinančių žmonių, taip yra ir Lietuvoje. Tai yra tam tikras vaikiškumo periodas, kurį mes savo mentalitete išgyvensime“, – sako medicinos mokslų daktaras.
Pasak V. Klimo, ginčai dėl dirbtinio apvaisinimo įteisinimo kyla todėl, kad dalis visuomenės nori savo pažiūras primesti kitiems. Gydytojas sutinka, kad dėl moralinių priežasčių kai kuriems žmonėms dirbtinio apvaisinimo idėja gali atrodyti nepriimtina, tačiau jis mano, kad tokius sprendimus kiekvienas turėtų priimti individualiai.
„Kadangi gyvename laisvoje demokratinėje visuomenėje, jokie įstatymai ar poįstatyminiai aktai žmonėms negali uždrausti naudotis pagalbinio apvaisinimo procedūromis, – įsitikinęs ginekologas. – Žmonės, kuriems reikalingos procedūros, kurios Lietuvoje neįteisintos, jų darytis važiuoja į Latviją ar Estiją. Taip pat yra žmonių, kuriems dirbtinis apvaisinimas reikalingas, bet nepriimtinas dėl moralinių priežasčių. Jie tikrai jo nedarys net tada, jei tokios procedūros bus kompensuojamos ir ant kiekvieno kampo stovės po ginekologijos kliniką.“
Dirbtinio apvaisinimo metu embrionas nėra žalojamas
V. Klimas nėra linkęs rimtai vertinti dirbtinio apvaisinimo priešininkų argumento, kad pagalbinio apvaisinimo procedūrų metu gali būti sunaikinta dalis embrionų. Gydytojo teigimu, taip manantys iš tiesų stokoja žinių apie dirbtinį apvaisinimą.
„Žmonės, kurie taip kalba, tikriausiai įsivaizduoja, kad embrionas yra tokio dydžio kaip peliukas – gydytojai paima ir nusuka jam galvytę. Iš tikrųjų viskas yra kitaip. Embrionas yra vienos ląstelės dydžio darinys, pasidalijęs į 6–8 blastomerus. Tai yra tik per mikroskopą matoma skaidri struktūra, kurios bet kurią vieną ląstelę galima išimti ir panaudoti genetinių ligų nustatymui, kaip daroma atliekant preimplantacinę diagnostiką. Dėl to embrionas nenukentės“, – aiškina gydytojas.
Kaip teigia V. Klimas, dirbtinio apvaisinimo metu nedaroma nieko, ko nevyksta gamtoje. Gydytojas pasakoja, kad prieš atsirandant vaikui motinos gimdoje įvyksta 4–5 apvaisinimai, bet vystosi tik vienas iš atsiradusių embrionų – dauguma jų miršta praėjus keletui dienų po apvaisinimo.
„Dirbtinį apvaisinimą atliekame tik kontroliuojamomis sąlygomis – kai skatinama kiaušidžių funkcija, paprastai apvaisinama daugiau embrionų, ir žiūrima, kurie iš jų turi perspektyvų. Tuos kelis embrionus įdedame į gimdą, – aiškina V. Klimas. – Kiti embrionai yra neperspektyvūs arba atliekami. Jei pastarieji yra geros kokybės, jie gali būti užšaldomi skystame azote ir atšildomi, kai moteriai reikės vėl pastoti. Tai atpigina dirbtinio apvaisinimo procedūrą ir padaro ją mažiau pavojingą.“
Pasak gydytojo, embrionų užšaldymas reikalingas tada, kai yra daugiau geros kokybės embrionų ir matome, kad jie gali būti laikomi ateičiai. Pora juos gali palikti kitiems nėštumams, jei planuoja turėti daugiau vaikų. Taip pat – antram ar trečiam kartui, jei nepavyks pastoti iš pirmo karto.
Daugelis vėžiu sirgusių žmonių turi problemų dėl vaisingumo
Vaikų hematologė medicinos mokslų daktarė J. Rascon teigia, kad po kai kurių onkologinių ligų gydymo dirbtinio apvaisinimo procedūra gali būti vienintelė galimybė susilaukti vaikų. Anot jos, kalbėti apie pagalbinį apvaisinimą onkologijoje pradėta dėl to, jog pradėjo gerėti pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis, gydymo rezultatai.
Tai, pasak hematologės, ypač aktualu vaikams, paaugliams, jauniems suaugusiems, gydomiems nuo vėžio reprodukciniame amžiuje. Gydytoja sako, kad po kai kurių gydymo procedūrų, pavyzdžiui, kaulų transplantacijos, daugelis pacientų pasveiksta, bet lieka nevaisingi. Kai kuriais skaičiavimais, nevaisingi lieka net penktadalis vėžį įveikusių vaikų.
„Jie gyvens, mokysis, studijuos, dirbs, bet susilaukti vaikų jiems bus sudėtinga, – sako hematologė. – Dėl to apie pagalbinį apvaisinimą, reprodukcinių audinių išsaugojimą aktualu kalbėti dabar, kai vaikai ateina pas mus ir jiems pradedamas gydymas. Mes žinome, kad didžioji jų dalis gyvens ir norime jiems užtikrinti visapusišką gyvenimo kokybę.“
Pasak gydytojos, šiuo metu lytiškai subrendusiems berniukams galima užšaldyti spermą, mergaitėms – kiaušidės audinį. J. Rascon teigia, kad tai aktualu ne tik dėl galimybės susilaukti vaikų, bet ir dėl hormoninės pusiausvyros, nes po gydymo kiaušidė gali likti iš dalies nefunkcionali, gali sutrikti hormoninis balansas, o tai gali turėti įtakos nevaisingumui. Nevaisingumo priežastys, anot gydytojos, yra įvairialypės, todėl labai svarbu išsaugoti sveiką reprodukcinį auginį.
„Vėliau kiekvieno žmogaus reikalas bus apsispręsti, ar jis norės panaudoti šį audinį, ar ne. Galbūt jam pavyks normaliai pastoti, bet tai yra galimybė užtikrinti gydymo kokybę ir visapusišką, pilnavertę pagalbą. Tai, kas anksčiau buvo mokslas, pažanga, dabar įeina į klinikinę praktiką, t. y. į tai, ką mes siūlome pacientams“, – teigia J. Rascon.
Sveikas gyvenimo būdas gali padėti įveikti nevaisingumą
Žolininkės N. Degutienės tvirtinimu, padėti pastoti gali iš pirmo žvilgsnio labai keisti dalykai. „Kaime gyvenanti močiutė žino, kad reikia priplėšyti plonyčių beržo tošies lovelių ir jas išvirti viename litre burokėlių sulčių. Palaikius dvi valandas, reikia šį skystį išgerti. Tai padeda, nors niekas to nežino“, – tikina žolininkė.
Ji priduria, kad padėti susilaukti vaikų gali ir psichologinė ramybė bei tikėjimas. N. Degutienės teigimu, jei žmogus labai daug dirba, nors ir mėgstamą darbą, į kraują skverbiasi medžiagos, ardančios kraujagysles. Tokį patį poveikį turi ir stresas, tačiau atsipalaidavus visos kraujagyslės išsilygina.
„Labai dažnai poroje gyvenantys žmonės skirtingai maitinasi. Vieno organizmo skysčių reakcija būna šarminė, kito – rūgštinė. Tada jų abiejų ląstelės negali susijungti, todėl pirmiausia siūlau suvienodinti maistą. Rekomenduotina valgyti šarminius maisto produktus“, – sako N. Degutienė.
Anot jos, dar viena dažna nevaisingumo priežastis – mūsų kūne gyvenantys parazitai, kurie gali trukdyti pastoti, todėl labai svarbu išsivalyti kūną nuo parazitų. „Pats galingiausias antioksidantas yra resveratrolis. Kol jo nebuvo Lietuvoje, apie jį per televizorių kalbėdavo kaip apie didžiausią stebuklą – neva jo vartojant po 600 mg per parą, po mėnesio moteris atjaunėja dešimčia metų. Dabar resveratrolio jau turime ir Lietuvoje“, – teigia žolininkė.
Ji sako, kad, norint pastoti, labai svarbu laikytis režimo. Žolininkė moterims pataria dirbti ne daugiau nei septynias valandas per parą, nes daugelis jų dirba net ne aštuonias, o dešimt ir daugiau valandų.
„Sutvarkius režimą ir pradėjus ilsėtis, likusį laiką reikėtų leisti kaip per atostogas. Tai irgi padeda bendram kūno svoriui, nes nuo didelio darbo ir pervargimo siaurėja kraujagyslės, kas trukdo visų organų veiklai“, – teigia N. Degutienė.
Nepastojimo priežastis gali panaikinti ir paprasčiausios ramunėlės
Dar viena dažna nepastojimo priežastį, įvardija N. Degutienė, yra lytinių ir vidaus organų uždegimą. Tokiu atveju, pasak žolininkės, reikia gerti tokių žolių, kurios gydo visus mažojo dubens organus. Kaip vieną tokių žolių ji išskiria takažolę.
„Visi receptai tokie patys: vieną šaukštelį arbatžolių užpilame viena stikline vandens, palaikome tris valandas ir geriame 2–3 kartus per dieną. Dar yra senas, anksčiau naudotas receptas – medetkų ir viržių arbata. Prieš valgį reikia gerti po stiklinę 2–3 kartus per dieną“, – nurodo N. Degutienė.
Jos teigimu, sprendžiant nevaisingumo problemą, taip pat naudingas šalavijas – galima ne tik gerti arbatą, bet kelis lašus šalavijų aliejaus įlašinti į ricinos aliejų ir patrinti pilvo apačią. Žolininkės tvirtinimu, gydant nevaisingumą labai naudinga vienašalė užgina. Ją rekomenduojama maišyti su kraujažole.
„Užginos arbatos geriame po pusę arba trečdalį stilinės 2–3 kartus per dieną. Ją geriame tik vieną mėnesį. Po to turime daryti didžiulę pertrauką. Jeigu ją vartojame kartu su kraujažole, vieną šaukštelį kraujažolės ir vieną šaukštelį užginos užpilame dviem stiklinėmis vandens. Geriame po nepilną stiklinę šios arbatos tris kartus (jei pilną – du kartus) per dieną“, – sako žolininkė.
Pasak N. Degutienės, taip pat pravartu vartoti ramunėlių žiedus ir baltų anyžių sėklas. „Trečdalį 200 ml indelio pripildome ramunėlių žiedų miltelių, o likusią indelio dalį užpildome vandeniu. Jį vienam mėnesiui paliekame tamsioje vietoje. Vėliau šio skysčio turime gerti po 20 lašų triskart per dieną, – tvirtina žolininkė. – Tą patį galima padaryti su barkūno viršūnėlėmis, žiedais. Surenkame žydinčių baltų barkūnų viršūnėlių su žiedais ir užpylę laikome 45 dienas. Tada geriame po 15 lašų keturis kartus per dieną.“
Žolininkė pataria, kad, sprendžiant nevaisingumo problemą, galima šaukštą baltų anyžiaus sėklų užpilti 200 ml verdančio vandens, palaikyti tris valandas ir gerti po tris šaukštus triskart per dieną prieš valgį. „Dar yra „Schwedenbitter“ tinktūra, kurią rekomenduotina gerti dėl bendro sveikatos stovio. Amalo sulčių reikėtų įlašinti 25 lašus į nedidelį kiekį vandens. Šio skysčio reikėtų gerti pusvalandį prieš pusryčius ir mieg“, – patarimais dalijasi N. Degutienė.