„Situacija nėra nei tokia bloga, kaip galvoja pesimistai, bet nėra ir tokia gera, kaip viliasi optimistai. Infekcijos plėtra pasaulyje atitinka klasikinę pandemiją. Jokios paslapties ir sąmokslo čia nėra. Susirgimų skaičius įvairiose šalyse augs, kol pasieks lūžio tašką, ties kuriuo situacija stabilizuosis“ , – savo „Facebook“ paskyroje rašo profesorius.
Jis teigia jau anksčiau savo paskyroje citavęs prancūzų ir švedų epidemiologus, kurie teigia, kad Italija epidemijos piką pasieks balandžio 9 dieną, Prancūzija – balandžio 14 dieną, Vokietija –gegužės 1 dieną, o Švedija – nuo gegužės 26 dienos iki birželio 5 dienos.
„Preliminarūs Vilniaus universiteto mokslininkų modeliai rodo pandemijos piką Lietuvoje pirmomis gegužės savaitėmis. Vadinasi, visą balandį infekcijos kreivė kils. Gali būti, kad oro temperatūros didėjimas neturės tokio didelio teigiamo poveikio, kokio visi norėtumėme. Niekas to iki šiol nežino. Nors registruotų naujų COVID-19 atvejų skaičius išaugo, visgi tokią situaciją priskirčiau prie bent iš dalies kontroliuojamos. Nors šiuo metu daugelis specialistų sutaria, kad registruotų atvejų skaičius atitinka tik dalį (10–40 proc.) realaus susirgimų skaičiaus, kai kurie linkę šiuos skaičius dauginti dar iš didesnių skaičių, tikėtina, kad iki šiol sveikatos apsaugos sistemos apkrova yra saikinga“ , – teigia V. Kasiulevičius.
Šiuo laikotarpiu visi sukarščiavę turėtų būti traktuojami kaip sergantys koronavirusu
Jis atsako į klausimą, ką mes žinome apie ligos eigą iš Lietuvoje registruotų COVID-19 atvejų.
„Pasibaigus gripo sezonui, daug lengviau galime identifikuoti COVID-19 susirgimus. Infekcija prasideda gerklės skausmu, kosuliu, labai greitai atsiranda karščiavimas. Tai nebūdinga pavasariniams rinovirusams. Temperatūra yra pirmas ženklas, verčiantis pagalvoti apie COVID-19. Mano nuomone, visi sukarščiavę šiuo laikotarpiu turėtų būti traktuojami kaip sergantys šia infekcija, kol nebus paneigta kitaip. Sukarščiavus atsiranda ir kitų požymių, pvz., didelis nuovargis ir raumenų skausmas. Labai svarbus požymis yra dažnėjantis kvėpavimas. Jeigu suaugusio žmogaus kvėpavimo dažnis viršija 20 kartų per minutę, stiprėja kosulys, prisideda dusulys ir karščiuojama, tikėtina, kad vystosi COVID-19 sukeltas plaučių uždegimas. Jeigu namuose turite vaistinėje ar medicinos reikmenų parduotuvėje įsigytą pulsoksimetrą, tikslinga išmatuoti deguonies įsotinimą SpO2. Jeigu šis rodiklis kelis kartus matuojant neviršija 94 proc. ir yra anksčiau įvardytų požymių, jūsų vieta tikrai ligoninėje“, – teigia V. Kasiulevičius.
Gydymo galimybės
Profesorius kalba ir apie gydymo galimybes, kurios šiuo metu prieinamos Lietuvoje. „Kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje sunkesnės ligos eigos pacientams gydyti sutikus ir laikantis maksimalių saugumo standartų taikomas kol kas eksperimentinis hidrochlorokvino ir azitromicino derinys. Jo nauda pagrista in vitro tyrimais ir nedidelio paskelbto prancūzų mokslininkų tyrimo rezultatais, – šiuo deriniu buvo gydyti 36 pacientai. Tokiu gydymu stengiamasi apsaugoti pacientų plaučius ir pagreitinti viruso išsivalymą iš organizmo.
Gydymo pradžia teikia vilčių, tačiau kol kas nėra patikimų duomenų, leidžiančių teigti, kad tokį derinį žmonės galėtų saugiai vartoti ne tik ligoninėje, bet ir namuose gydant lengvas infekcijas. Reikia nepamiršti, kad tinkamai neprižiūrint minėtų vaistų kombinacija gali sukelti rimtų širdies veiklos sutrikimų. JAV yra mirusių pacientų, kurie patys ėmėsi tokio gydymo. Kaip matome iš Jungtinės Karalystės patirties, COVID-19 pneumonija yra blogesnė ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Sveikatos sistemos perdegimas – pats blogiausias košmaras tokiu atveju. Todėl medikams labai svarbi karantino besilaikančių piliečių kantrybė, nes kuo mažiau žmonių užsikrečia, tuo efektyviau galime padėti jau susirgusiems“, – teigia V. Kasiulevičius.
Lietuvos Achilo kulnas
Jis pabrėžia ir Lietuvos kovos su pandemiją Achilo kulną. Tai – sveikatos apsaugos sistema. Profesorius teigia, kad problema – ne asmenys, kurie nesilaiko karantino sąlygų. „Pastaruosius laikytis taisyklių gali priversti policija. Bet užsikrečiantys ir saviizoliacijos laikytis būriais keliaujantys medikai yra tik pandemijos pradžios prabanga, kurios nebegali šiomis dienomis sau leisti nei Italija, nei Prancūzija, nei Ispanija. Čia medikai dirba net sirgdami. Mažai kas girdi, kad Italijoje vykdydami savo pareigas jau mirė 50 medikų, ir tai yra didelė ne tik žmogiška netektis.
Nebus medikų, nebus kam gydyti ne tik COVID-19, bet insultų, infarktų, onkologinių ir psichikos ligų. Tik todėl Lietuvos medikų sąjūdis ir kitos medikus vienijančios organizacijos nenustoja kartoti, kad medikai turi būti saugūs“, – teigia V. Kasiulevičius.
Jis akcentuoja, kad medicinos darbuotojai privalo turėti tinkamas apsaugos priemones, mokėti jomis naudotis ir mokėti tinkamai elgtis pandemijos metu.
„Deja, šias priemones teks taupyti netgi tuo atveju, jeigu žadėti milijonai respiratorių pasieks Lietuvą. Nuo šiol kiekvienas pacientas, pas šeimos gydytoją atvykęs netgi dėl nugaros skausmų, gali būti užsikrėtęs COVID-19 infekcija, o vieno gydytojo užsikrėtimas pasmerkia 2 savaičių izoliacijai mažiausiai 10 aplink susirgusį dirbančių medikų. Medikų siuntimas rotacijai vykdyti į viruso užterštas gydymo įstaigas irgi nesprendžia jokių problemų, jeigu protrūkio židiniais tampa vis naujos gydymo įstaigos. O ir nuvykę vykdyti rotacijos medikai, kontaktuodami su likusiu personalu, užsikrečia. Ir tokios viruso plitimo židiniais tapusios medicinos įstaigos ne tik nepadeda kontroliuoti, o netgi pačios platina infekciją. Galbūt geriau mažiau veikiančių gydymo įstaigų, bet tvarkingų, kuriose kiekvienas kontaktas ne tik su pacientu, bet ir su kolega turi būti vertinimas kaip kontaktas su COVID-19. Įstaiga, kurioje nedirba stipri infekcinių ligų kontrolės komanda, šiandien gali užsidaryti. Ir kuo anksčiau, tuo geriau“, – teigia V. Kasiulevičius.