Šiais laikais supratimas, kad reikia reguliariai praustis, yra akivaizdus, bet pati maudynių istorija buvo permaininga. Senovės graikai ir romėnai laisvalaikį leisdavo mirkdami pirtyse. Islamo religija taip pat visada pabrėždavo asmeninės higienos svarbą.
Tačiau kūno švarinimas išėjo iš mados, kai Viduramžių Europoje įsitvirtino krikščionybė: tuomet perdėtas dėmesys kūno švarai buvo laikomas tuštybės ir paleistuvystės ženklu. Tai pakurstė įsitikinimą, kad per vandenį galima apsikrėsti įvairiomis ligomis. Kasdieniai įpročiai praustis atgimė tik pastaraisiais šimtmečiais, kai atsirado šiuolaikinis vandentiekis, rašo „Yahoo Health“.
Dabar vienas vyrukas vėl verčia abejoti, ar apskritai verta praustis.
Davidas Whitlockas nesimaudo po dušu jau 12 metų. Vietoj jo jis purškiasi amoniaką oksiduojančių bakterijų purškikliu, kuris suteikia gaivų kvapą ir padeda jaustis švaresniam negu anksčiau.
D. Whitlockas dušo atsisakė eksperimentuodamas, kai suprato, kad gyvūnai naudojasi purve esančiomis bakterijomis, kad neturėtų jokio blogo kvapo. Norėdamas pakartoti jų rezultatus, jis izoliavo purvo bakterijas, neutralizuojančias kvapą, ir jomis išsitepė.
Nuo to karto jis nesimaudo ir nemato prasmės to daryti, pasakojo jis „Yahoo Health“. „Mąsčiau apie tai daug kartų ir galėjau tai padaryti, bet nemačiau reikalo“, - sakė jis.
„Nesu keistuolis, - tikina vyras. – Prausiuosi, kai reikia praustis, ir jei atlieku subtilų darbą, visada nusiplaunu rankas“. Tačiau prakaitą ir kasdienius nešvarumus pašalina jo paties sukurta bakterijų dulksna.
Dabar, prabėgus daugiau kaip dešimčiai metų ir atlikus virtinę eksperimentų, D. Whitlockas kartu su kitais mokslininkais įkūrė „AO Biome“ – Masačusetso valstijos Kembridžo mieste įsikūrusį startuolį, tyrinėjantį, kaip bakterijos užtikrina kūno švarą ir apsaugo nuo ligų.
Šiuo metu jie yra sukūrę produktų liniją „Mother Dirt“, kurią sudaro biomą saugantis šampūnas, prausimuisi po dušu skirtas prausiklis ir daug bakterijų turintis purškiklis, kurį galima naudoti odos subalansavimui po dušo arba, jei jums priimtinas D. Whitlocko požiūris, vietoj paties dušo. Užuot išsimuilinęs, nusiprausęs ir pasitepęs dezodorantu, jis purškia šią dulksną į pažastis ir ant viso kūno.
Kad ir kaip beprotiškai tai skambėtų, D. Whitlockas turi jo sprendimą pagrindžiančių argumentų.
Viena studija po kitos rodo, kad mūsų pamišimas dėl švaros iš tikrųjų skatina ligas, nes mes pašaliname gerąsias bakterijas, įskaitant ir amoniaką oksiduojančias bakterijas, kurios užtikrina sveiką odą ir palaiko mūsų imuninę sistemą. Tokie patys procesai vyksta tiek organizmo viduje (prisiminkite, kokią žalą antibiotikai padaro gerosioms žarnyno bakterijoms), tiek išorėje. „Mes supainiojome švarą su sterilumu ir tai turi įtakos mūsų sveikatai“, - sakė J. Aganovic.
Be to, kad kuria produktus su gerosiomis bakterijomis, D. Whitlocko komanda atlieka tyrimus, įrodančius, kad bakterijos gali panaikinti kvapą ir padėti nuo tokių odos ligų kaip aknė ir egzema.
Nors skamba daug žadančiai, kai kurie ekspertai teigia, kad vis dar nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad daug bakterijų turintys produktai padeda odai apsivalyti.
„Man labai sunku komentuoti, nes iki šiol nėra gerų klinikinių tyrimų, - sakė dermatologas Tedas Lainas. – Nėra (išorinių) tyrimų, kurie parodytų, kad purškalai su bakterijomis panaikina kūno kvapą ar gydo tokias odos ligas kaip egzema ar aknė“.
Nors T. Lainas neanalizavo purškalų su gerosiomis bakterijomis, jis įspėja, kad universalus požiūris gali būti neveiksmingas. „Žmogaus odos mikrobioma skirtingose kūno vietose būna skirtinga“, - sakė, jis, pažymėdamas, kad vienoje kūno dalyje veiksmingos bakterijos gali būti neveiksmingos kitoje.
„Nepasakyčiau, kad žmonės per daug prausiasi, jei nekalbame apie paauglius, kurie stengiasi nušveisti aknę“, - sakė T. Lainas. Naudoti muilą yra gerai, jeigu jis nedirgina ir nepablogina odos ligų (pavyzdžiui, egzemos), teigė jis.
Dabar jau beveik akivaizdu, kad antibakterinės priemonės nėra gera išeitis mūsų odai ir sveikatai.
T. Lainas sutinka, kad antibakterinių priemonių naudojimas gali būti pavojingas. „Nemanau, kad jos būtinos, - sako jis. – Mes, kaip bendruomenė, piktnaudžiaujame antibakteriniais produktais. Mes esame tokia bakteriofobiška visuomenė, kad mus pradeda kelti grėsmę šiems produktams atsparūs mikrobai“.
T. Lainas pažymi, kad asmeninė higiena yra individualus dalykas, nes skirtingi žmonės turi skirtingus poreikius. „Tai priklauso nuo žmogaus – kur jis gyvena, koks yra jo odos tipas, ar jis serga odos ligomis, - teigė dermatologas. – Žmogui, kuris turi normalią odą ir gyvena mieste, nusiprausti kartą per dieną yra normalu. Tai nereiškia, kad būtina naudoti antibakterinį muilą ar įnirtingai trintis plaušine, bet jam reikia nuplauti prakaitą ir mikrobus“.
Nors dažnai naudoti antibakterinių priemonių negalima, T. Lainas atsisakyti dušo nepataria. „Kadangi aplinkoje jau yra atsparių bakterijų, mums vis tiek būtina prausti savo odą. Jei ant jūsų odos atsiras atsparių bakterijų ir jūs įsipjausite, tuomet galite susirgti“, - įspėjo jis.
T. Lainas sakė susidomėjęs D. Whitlocko purškikliu ir norėtų apie jį sužinoti daugiau. Tačiau jis pakartojo, kad „nėra išorinių tyrimų, įrodančių jo efektyvumą. „Tai labai įdomu ir norėčiau, kad būtų atlikta daugiau studijų, bet kol kas jo nerekomenduoju“, - teigė jis.