Šiuo metu Ana nedirba. Tiksliau, dirba, tačiau kiek kitokį darbą – dabar ji mama pilnu etatu. Moteris džiaugiasi, kad jos negalia nebuvo kliūtis susirasti darbą.
„Dabar visas mano laisvalaikis praleidžiamas su dukryte. Tačiau esu įgijusi auklės profesiją ir keletą metų iki nėštumo prižiūrėjau dvynius – berniuką ir mergaitę. Esu dėkinga šiai šeimai, kuri nepabijojo auklytės su sveikatos trūkumu. O tuo metu įgyta patirtis man labai naudinga auginant ir savo vaiką“, - pripažįsta pašnekovė.
Pirmieji pokyčiai – po vaikščiojimo
Svorio problemos – Anos kasdienybė.
„Su kilogramais kovoju tiek, kiek save pamenu. Tai numetu, tai vėl priaugu. Pirmoji „našta“ prilipo po ligos. Kai mane paralyžiavo, gydytojai išrašė hormoninių vaistų, nuo kurių labai sustorėjau. Dar būdama 13 metų, svėriau daugiau kaip 100 kilogramų“, - mena pašnekovė.
Baigusi gydymo kursą, Ana nusprendė „grįžti į vėžes“ - 17-metė mergina pradėjo sportuoti, džiaugėsi tiek rezultatais, tiek pačiu procesu, tačiau vėl bėda – kai svajonė jau atrodė pasiekiama ranka, tulžies pūslėje rasti akmenys.
„Sportuodama juos išjudinau. Pasekmės – ligoninė, palata, operacinė. Po operacijos turėjau labai riboti mitybą, tačiau paslydau – valgiau viską ir iš eilės. Logiška, priaugau svorio“, - pasakojo Ana.
Nepatenkinta tuo, ką mato veidrodyje, mergina pasiryžo pokyčiams. Pirmiausiai Ana daug ir ilgai vaikščiojo. Vėliau, kai dusulys ir prakaito upeliai nebelydėjo kad ir menkiausio pajudėjimo, vilnietė įsigijo sporto klubo abonementą.
„Užsirašiau sportuoti žiemą, o jau vasarą džiaugiausi svarstyklių skaičiais – sudeginau 30 kilogramų“, - mena pašnekovė.
Tai, kas patinka, o ne vien tinka
Graži Ana atrodė ne tik sau – merginą džiugino ir aplinkinių dėmesys. Netikėta pažintis su mylimu vyru, vestuvės ir, galiausiai, palaimingas kūdikio džiaugsmas.
Kurį laiką Ana rūpinosi vien savo kūdikiu ir šeima. Tačiau noras būti gražiai ir patikti sau niekur nedingo. Atšventus antrąjį dukrelės gimtadienį, mama sau tarė – vasarą nešiosiu rūbus, kurie man patinka, o ne tik tinka.
„Vėl įsigijau sporto abonementą. Dėmesį skyriau ne tik sportui, tačiau ir mitybai. Daug skaičiau, patirties sėmiausi iš kitų svorio atsikračiusių merginų grupių. Šiandien jau jaučiuosi tvirtai, žinau, kas figūrai kenkia, o kas ne. Per penkis mėnesius vėl sudeginau tuos pačius 30 kilogramų. Vieniems tai daug, kitiems – ne. Niekada nebuvau tobula ir nesiekiau tokia būti. Žinau, kad galiu pasiekti dar daugiau, tai mane motyvuoja“, - pasakojo Ana.
Moterį įkvepia ir tai, kad sudeginti kilogramai dovanoja ne tik gražesnes linijas, tačiau ir gerą savijautą – fizinę bei emocinę, pakilią nuotaiką.
„Kai mažylė miega ir ją prižiūri vienas iš tėvų, einu vaikščioti. Nesvarbu, lyja ar sninga, šalta ar karšta. Oras nebėra priežastis nesportuoti. Turiu namie ir seną treniruoklį – ant jo kasdien ryte ir vakare praleidžiu po valandą. Turiu svajonę – naują treniruoklį. Ant jo turbūt ir visą dieną galėčiau vaikščioti, bet kol kas tai tik svajonė“, - šypteli ji ir nepamiršta padėkoti savo tėvams, kurių pagalba Anai buvusi nepakeičiama.
Viena taisyklė
Kiekvieną rytą Ana pradeda su šilto vandens stikline ir citrinos griežinėliu bei šaukšteliu medaus. Vanduo su citrina padeda kovoti su alkiu, noru nuolat užkandžiauti, pabudina skrandį.
Po pusvalandžio – sveiki pusryčiai.
Sveikiems pusryčiams labai svarbu rinktis ne užplikomas košes, o tas kurios verda ilgiau.
Teko atsisakyti ir bulvių, bandelių, pyragų, kitų miltinių patiekalų, riebaus maisto ir, aišku, saldumynų. Ana juokiasi turinti mažą paslaptį – jei labai norisi, iki pietų suvalgo gabalėlį gero 70 proc. kakavos šokolado, ir vėl grįžta į doros kelią.
„Iki vasaros dar gana toli, tačiau mano sąskaitoje – jau 30 sudegintų kilogramų. Tikiu, kad atėjus geriems orams, galėsiu pasigirti dar geresniais rezultatais. Šiandien galiu tik palinkėti nepavydėti toms, kurios sveria mažiau, neteisti tų, kurios yra apvalesnės. Reikia rūpintis tik savimi ir tikėti, kad galite pasiekti užsibrėžtų tikslų. Dėl bet kokių nesėkmių būname kalti tik mes patys. Paslydote? Kelkitės ir eikite pirmyn“, - reziumavo Ana.