„Jeigu žmogus tampa vegetaru ir tik išmeta iš savo raciono tam tikrus produktus, jų niekuo kitu nepakeisdamas, tebevalgo ir daug cukraus, ir baltų miltų, ima valgyti labai daug pieno produktų, kad pakeistų mėsą, tokiu atveju didelės naudos sveikatai tikrai nėra“,- laidoje „Žvilgsnis“ sakė V. Kurpienė.
Pasak jos, tada sveikiau valgytų tas žmogus, kuris retai valgo liesą mėsą, daug šviežių, termiškai neapdorotų daržovių, labai mažai rafinuotų produktų, cukraus, šlifuotų grūdų, negeria gazuotų vaisvandenių. Pasak jos, žmogui reikėtų vengti būti vegetaru tada, kai jis nenori skirti laiko maistui, nenori pasidomėti, ką reikėtų valgyti vietoj tų produktų, kuriuos išmeta iš savo raciono.
„Visais kitais atvejais, jeigu mes protingai, žinodami, ką darome, pasirenkame vegetarizmą, nematyčiau didelės problemos. Aš pati valgau mėsą, bet aš tikrai nemanau, kad tie žmonės, kurie nevalgo žuvies, mėsos, kiaušinių, gali stipriai nukentėti, jeigu jie rūpinasi tuo, ką jie valgo“, - kalbėjo V. Kurpienė.
Ji pabrėžia, kad tapus vegetarais, žmonės turėtų pasirūpinti, iš kur gauti organizmui reikalingos riebalų rūgšties omega-3. Pasak jos, pats geriausias omega-3 šaltinis yra riebi žuvis, bet ir ji gali būti užteršta, todėl verta pasižvalgyti ir į augalinį omega-3 šaltinį.
„Pats nuostabiausias omega-3 šaltinis yra linų sėmenys – tik tiek, kad jas būtina sutraiškyti. Kitas – dabar išpopuliarėjusios ispaniško šalavijo sėklos, daugiau žinomos kaip čija sėklos. Jose omega-3 yra triskart mažiau nei linų sėmenyse“, - teigė ji.
Tyrimų duomenimis, vegetarai mirštamumo riziką gali sumažinti iki 10 proc.
Visą laidos „Žvilgsnis“ įrašą klausykite čia.