„Tokie spazmai visada prasidėdavo man vaikštant ir sustiprėdavo, jei padidindavau tempą“, - prisimena 62 metų Bernardas, į pensiją išėjęs oro uosto automobilių aikštelės vadovas, gyvenantis Didžiosios Britanijos Mančesterio mieste su savo 61 metų žmona Margaret.
„Skausmas neatslūgdavo, kol neatsisėsdavau. Raumens niekada neskaudėdavo ilsintis. Man tai kėlė galvosūkį“, - pasakojo jis.
„Iš pradžių stengiausi nekreipti į tai dėmesio. Tai labiau priminė nuo badymo adatėlėmis kilusį sustingimą, negu stiprų skausmą, kuris mane sustabdytų vidury kelio. Tačiau problema neišnyko ir trukdė man vaikščioti“, - teigė jis.
Nuo vaskulinių ligų Didžiojoje Britanijoje miršta 40 proc. visų žmonių.
„Skausmas kojose gali įspėti, kad arterijos ir venos, aprūpinančios krauju kojas ar kitas kūno dalis, įskaitant širdį bei smegenis, yra užsikišusios ar susilpnėjusios“, - aiškino kraujagyslių chirurgas Ianas Franklinas iš Imperinio koledžo Sveikatos apsaugos fondo Londone, priklausančio Nacionalinės sveikatos tarnybai.
„Šios blokados ar susilpnėjimai vadinami vaskulinėmis ligomis. Jeigu jos negydomos, kyla gyvybei pavojingo infarkto, insulto ar aneurizmos (arterijos plyšimo) grėsmė“, - pažymėjo jis.
Koronarinė arterijų liga yra viena labiausiai paplitusių vaskulinių ligų formų. Dar viena iš jų – periferinių arterijų liga (PAL), kai pradeda kimštis toliau nuo širdies esančios arterijos, įskaitant kojas.
Jei liga negydoma, gali prasidėti gangrena ar septicemija, tai yra kraujo užkrėtimas. Pastarosios komplikacijos gali baigtis kojos amputavimu ir, kai kuriais atvejais, net mirtimi.
Vienas iš ankstyvųjų PAL simptomų yra skausmas vaikštant. Jis dažniausiai juntamas blauzdos raumenyje, bet gali kilti ir šlaunyje bei sėdmenyse. Tokie raumenų skausmai vadinami protarpine klaudikacija arba šlubavimu.
Skausmas gali sustiprėti einant įkalne, skubant, nešant sunkų krepšį. Ilsintis skausmas per kelias minutes paprastai atslūgsta. Kuo greičiau pradėjus eiti atsiranda skausmas, tuo labiau yra užakusios ar susilpnėjusios kojų kraujagyslės. Skausmas kyla dėl to, kad kojos raumenys negauna pakankamai kraujo, kuris reikalingas fiziniam krūviui atlaikyti.
Žmonės, kuriems padidėjusi rizika susirgti vaskulinėmis ligomis, turėtų matuotis kraujospūdį rankose ir kojose, nes jo skirtumas gali liudyti susiaurėjusias kraujagysles.
Labai svarbu anksti pastebėti šią ligą, nes šiek tiek pakeitus savo gyvenimo būdą, pavyzdžiui, metus rūkyti, atsisakius raudonos mėsos ir pradėjus daugiau sportuoti, galima žymiai pagerinti savo būklę, sakė I. Franklinas. „Jei liga bus anksti pastebėta, šią problemą įmanoma sumažinti vien tik nedideliais gyvenimo būdo pokyčiais“, - pažymėjo jis.
Pacientams, sergantiems rimtesne vaskulinių ligų stadija, gali tekti vartoti vaistus – nedideles dozes aspirino, skystinančio kraują, taip pat statinus, mažinančius cholesterolio kiekį.
Vaistų gali prireikti ir pacientams su aukštu kraujospūdžiu. „Itin smarkiai užakusios kraujagyslės praplečiamos arba šuntuojamos“, - pridūrė I. Franklinas.