Kada ir kokias paslaugas privačiai pacientai gali gauti nemokamai, o kada ir viešos ligoninės gali imti pinigus – apie tai laidoje „Delfi tema“ pokalbis su Valstybinės ligonių kasos direktoriumi Gintaru Kacevičiumi bei Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentu Laimučiu Paškevičiumi.
Neteisėtai paimtus pinigus galima susigrąžinti
Praėjusiais metais VLK iš pacientų gavo 29 skundus, kai įstaiga neteisėtai reikalavo tam tikro mokesčio. Visgi, pasak G. Kacevičiaus, toks reiškinys yra labai dažnas, tik dauguma skundų nerašo.
„Aš tikiu, kad dalis pacientų net nežino, jog nuėję į privačią gydymo įstaigą jie paslaugą gali gauti nemokamai“, – sakė G. Kacevičius.
Taisyklės, kalbant apie šeimos medicinos klinikas, kurios pasirašiusios sutartis su VLK, pasak pašnekovo, yra gana griežtos. Jei pacientas klinikoje prisirašęs pas šeimos gydytoją, iš jo negali būti reikalaujama jokių abonentinių mokesčių ar mokesčių už apsilankymą.
„Šios paslaugos turi būti teikiamos nemokamai. Lietuvoje apie 1 milijoną pacientų yra pasirinkę privačius šeimos gydytojus, jie teikia didelę dalį paslaugų. Jei iš paciento pradedama reikalauti mokesčių, visų pirma, pacientas turi pilną teisę atsisakyti mokėti ir vis tiek gauti šeimos medicinos paslaugas. Jei tokie mokesčiai paimami ir pacientas pasiskundžia po to, įsijungiame ir mes, o tokie mokėjimai pacientui turi būti grąžinti“, – kalbėjo VLK direktorius.
Tačiau jokios sankcijų pačiai gydymo įstaigai negresia, išskyrus tai, kad turi grąžinti neteisėtai paimtus pinigus. Tokių atvejų, pasak pašnekovo, jau yra buvę. Jų galėtų būti ir daugiau, bet pacientai dažniausiai nesikreipia į VLK.
Pacientai negauna aiškumo, už ką turi mokėti
Pasak L. Paškevičiaus, apie tokius atvejus Privačių įstaigų asociacija dažniausiai sužino iš Ligonių kasų atliktų tyrimų.
„Šeimos medicinos paslaugos, kurios yra apibrėžtos, kokia turi būti konsultacija, tyrimai ir panašiai, turi būti atliktos nemokamai. Tačiau galiu paminėti kitų įstaigų pavyzdžius. Kai kurios iš jų pateikia papildomų paslaugų, ne tik šeimos gydytojo konsultaciją, bet į bendrą paketą įtraukia echoskopiją, gastroenterologą, neurologą, kardiologą. Padaro išplėstinę paslaugą ir pavadina kitu pavadinimu. Tačiau reikia pacientui labai aiškiai pasakyti, už ką Ligonių kasa apmoka, o jei norisi išplėstinės paslaugos, pacientas gali prisimokėti. Tai normali praktika“, – sakė L. Paškevičius.
Pašnekovas pridūrė, kad šiuo metu per mažai pacientams paaiškinama, kokiais atvejais jiems paslaugos teikiamos nemokamai. Visgi L. Paškevičius nemano, kad neteisėtus mokesčius ima dauguma privačių klinikų.
„Labai aiškiai reikėtų atskirti dar du dalykus. Sveikatos sektorius jau tikriausiai 20 metų pagal įvairius tyrimus lyderiauja kaip labiausiai korumpuotas sektorius, kur yra daugiausiai neoficialių mokėjimų. Aišku, džiugina, kad tai mažėja, nes yra indeksuojami įkainiai, taip pat ateina nauja medikų karta, kurie atsisako tokių neoficialių mokėjimų. Bet kol kas tas mastas yra didžiausias tarp visų sektorių“, – kalbėjo L. Paškevičius.
Dar viena problema, pasak L. Paškevičiaus, kad Lietuvoje vienam žmogui sveikatos priežiūrai skiriama tik pusė lėšų, kiek Europos Sąjungoje yra vidurkis. Tuo metu pažangiausiose ES šalyse, pasak pašnekovo, skiriama 3–4 kartus daugiau nei Lietuvoje.
„Valstybė nėra pajėgi finansuoti visų sveikatos išlaidų, kurios yra pagal realų poreikį. Tada atsiranda savanoriškas sveikatos draudimas ir legalios, oficialiai įteisintos priemokos, kurios yra visose ES šalyse, bet Lietuvoje dar bijome apie tai kalbėti“, – sakė L. Paškevičius.
Šeimos gydytojo paslaugas nemokamai galite gauti ir privačiai
Norint gauti nemokamas šeimos medicinos paslaugas privačioje įstaigoje, visų pirma reikia sužinoti, ar jūsų pasirinkta įstaiga yra pasirašiusi sutartį su Ligonių kasomis. Šią informaciją dažniausiai pati klinika skelbia savo internetiniame puslapyje, taip pat apie tai galima paklausti klinikos darbuotojų.
Jei sutartis su VLK yra, pacientas gali prisirašyti pas pasirinktą šeimos gydytoją. Taip šeimos gydytojo paslaugos pacientui bus teikiamos nemokamai, net kai tai yra privati įstaiga.
Kyla klausimas, ką daryti, kai esi prisirašęs pas gydytoją privačiai, bet prireikia antrinio lygio paslaugų, kurios nebėra šeimos gydytojo kompetencijoje?
G. Kancevičius primena, kad gavus gydytojo siuntimą konsultacijai arba gydymui ligoninėje, pacientas gali pasirinkti bet kurią Lietuvos ligoninę. Gydytojui netgi draudžiama nurodyti, į kurią konkrečią įstaigą pacientas yra siunčiamas. Tiesa, žmogus tikrai gali paklausti gydytojo patarimo.
„Tad šias paslaugas galima gauti ir viešose, ir privačiose įstaigose, jei klinika turi sutartį su Ligonių kasa“, – sakė pašnekovas.
Gavus siuntimą registruotis galima keliais būdais – per e.sveikatą, tačiau kol kas ne visos gydymo įstaigos yra prisijungusios į šią sistemą, taip pat paskambinus telefonu į registratūrą arba nuėjus į ligoninę gyvai.
Kai kurios paslaugos Lietuvoje yra visada mokamos, nesvarbu, kur pacientas kreipiasi. Pavyzdžiui, kosmetinė chirurgija ar nėštumo nutraukimas pacientės noru, kai tam nėra medicininių indikacijų.
„Kitas dalykas, kai atsiranda papildomos mokamos paslaugos, apie ką kalbėjo ir Laimutis, ar šeimos medicinos klinikose, ar kitose privačiose klinikose, viešose įstaigose. Ir čia mūsų teisės aktai nėra iki galo tikslūs, todėl sunku nustatyti, kiek tokie mokėjimai pagrįsti“, – sakė G. Kacevičius.
G. Kacevičius sako, kad kartais iš PSDF lėšų kompensuojama, tai yra pacientams nemokama paslauga, gali tapti mokama, kai žmogus nori patekti greičiau.
„Aš turiu asmeninę labai neigiamą nuostatą dėl to, nes žmogus, kuris turi daugiau pinigų, gali nusipirkti ir aplenkti kitus, kurie turi mažiau. Iš kur mano tokia nuostata susiformavusi – aš praktiškai kiekvieną dieną skaitau pacientų nusiskundimus, jų laiškus. Šiuo metu dominuojanti tema yra patekimas pas gydytojus apskritai.
Bet kita ilgalaikė tema yra šie mokėjimai, kad jei nesutinki mokėti, turi laukti mėnesį ar du eilėje, o jei sutinki mokėti, ateik rytoj po pietų. Aš esu įsitikinęs, kad tokie dalykai daro didelę įtaką blogai reputacijai sveikatos sistemoje“, – kalbėjo pašnekovas.
Be to, pasak VLK direktoriaus, ir pati Pasaulio sveikatos organizacija nerekomenduoja įteisinti galimybę sumokėjus aplenkti eilę.
Laidoje pašnekovų buvo paklausta, jei daugiau pacientų pasirinktų privačius šeimos gydytojus, galbūt eilės poliklinikose sumažėtų?
„Nelengvas klausimas. Nuo to, kad pacientai pasirinks viešą ar privatų paslaugos tiekėją, šeimos gydytojų nepadaugės. Šiuo metu Lietuvoje daugiau nei trečdalis pacientų prisirašę prie privačiai dirbančių gydytojų. Nepriklausomybės pradžioje buvo planuojama, kad 80 proc. šeimos gydytojų turi dirbti privačiai ir įsisteigti šalia pacientų namų klinikas“, – pasakojo L. Paškevičius.
Tuo metu didžiosios poliklinikos turėjo tapti specializuotais diagnostikos centrais, kur būtų atliekami tyrimai.
„Tačiau šeimos gydytojų bendrai pradėjo trūkti Lietuvoje, trūksta ir kitų gydytojų, jau nekalbant apie slaugytojus, kurių trūkumas didžiulis. Kad sumažėtų eilės labai greito sprendimo nereikia tikėtis, bet reikia ženkliai padidinti šeimos gydytojų rengimą“, – sakė L. Paškevičius.