Buvusi sveikatos apsaugos ministrė Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė atkreipia dėmesį, kad psichiatrijos sričiai finansavimas tuo metu didėja. Gal tokius sprendimus, pasak jos, lėmė tai, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga – psichiatras?
R. Šalaševičiūtė LRT.lt teigė, kad, būdama ministre, pastebėjo, jog Valstybinė ligonių kasa (VLK) dar nuo to laiko, kai Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavo psichiatras Raimundas Alekna (1999–2000 m.) tik didino gydymo įkainius, skirtus psichiatrijai: „Ir kompensuojamų medikamentų atsirado daugiau nei reikia. Apskritai psichikos ligoms gydyti skiriama nemažai ligonių kasų lėšų.“
Tuo metu gydytojai onkohematologai pastebi, kad jų sričiai skiriamas finansavimas nuo 2015 m. tik mažėja.
„Nuo 2015 m. sausio buvusi centralizuota tvarka, pagal kurią buvo perkami vaistai ligoninėms, kuriose gydomi ir vaikai, ir suaugusieji, susirgę onkohematologinėmis ligomis, panaikinta. Tie pinigai patenka į bendrą ligoninių finansavimo katilą, tačiau niekas nežino, ar iš tikrųjų tame katile tų pinigų pakanka. Mes atsiskaitom su ligonių kasomis, bet įkainiai, skirti būtiniems vaistams įsigyti, yra akivaizdžiai per maži“, – tvirtino Vilniaus Vaikų onkohematologijos centro vadovė Jelena Rascon.
Pabrango net penkis kartus
J. Rascon atkreipė dėmesį, kad nuo 2015 m., pasikeitus finansavimo tvarkai, į įkainius onkohematologinėmis ligomis sergantiems pacientams gydyti neįskaičiuojami visi būtinų tyrimų ir vaistų kaštai.
„Nutraukus centralizuotą vaistų tiekimą onkohetaloginiams centrams, vaistams išleidžiame penkis kartus daugiau pinigų nei iki 2015 m. Mūsų centro išlaidų analizė parodė, kad per devynis mėnesius paslaugos kainavo 0,5 mln. eurų daugiau, nei mums buvo skirta pinigų. Šios finansinės naštos permesti ant pacientų tėvų pečių neturime teisės, todėl iš esmės dabar vaikus gydome savo medikų atlyginimų sąskaita“, – apgailestavo J. Rascon.
Jos vadovaujamame centre nuolatos gydosi apie trisdešimt vaikų, o kasmet kraujo onkologinės ligos diagnozuojamos maždaug septyniasdešimčiai mažųjų pacientų. Onkohematologinių ligų gydymas yra labai sudėtingas, trunka nuo kelių mėnesių iki metų ir daugiau.
„Kartais pirmasis vaiko gydymo epizodas būna trumpas, bet, tęsiant gydymą, jis gali patekti ir į reanimaciją, ir būti operuojamas. Tačiau visam gydymui skiriama kur kas mažiau pinigų, nei jis mums atsieina. Turime puikią, ne ką prastesnę nei visame pasaulyje ligų diagnozavimo sistemą. Deja, jos kaštai nuo 2011 m. neatsispindi mums skiriamame finansavime“, – aiškino J. Rascon.
Kodėl aklai pasikliaujama Australijos skaičiavimo sistema?
Su LRT.lt apie onkologinėmis kraujo ligomis sergančių žmonių gydymo finansavimą bendravusi onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė priminė, kad visos apmokėjimo problemos už gydymą ligoninėms prasidėjo tuomet, kai Valstybinė ligonių kasa (VLK) atnaujino iš Australijos įsigytą aštuntąją DRG sistemos versiją, pagal kurią skaičiuojami asmens sveikatos priežiūros įkainiai.
„Jei palygintume, kokie ūminės leukemijos gydymo įkainiai buvo 2015 m. ir kokie jie numatyti 2017 m., tai akivaizdžiai pamatytume, kad jie sumažėjo 25 proc., o limfomos – net 50 proc. Tai ar dabar vaistų ligoniams reikia skirti per pusę mažiau, ar gydytojams algas dvigubai sumažinti? Juk negalima aklai pasikliauti ta gydymo įkainių skaičiavimo sistema, kuria vadovaujasi australai“, – piktinosi I. Drėgvienė.
Pasak jos, VLK teikimu sveikatos apsaugos ministras A. Veryga 2016 m. gruodžio 27 d. pasirašė įsakymą, kuriuo nustatė normatyvinės gydymo trukmės kainų koeficientų sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo kainas.
„Suprantu, kad visus ligonius būtina gydyti pačiais inovatyviausiais būdais ir vaistais, bet visiškai neaišku ir apmaudu, kad, pavyzdžiui, kai kurių psichikos ligų gydymo koeficientai A. Verygos pasirašytame įsakyme padidėję 50, o kartais ir 82 proc. Keista ir tai, kad tie koeficientai padidinti tik suaugusiųjų gydymui, o vaikų gydymui sumažinti“, – kalbėjo I. Drėgvienė.
Tikisi, kad VLK ir ministras praregės
Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Onkohematologijos skyriaus vadovė Ligita Malciūtė teigė kol kas dar nemačiusi, kokie bus gydymo įkainiai šiemet, bet iš kolegų Vilniuje girdėjusi, kad jie ir vėl sumažėjo: „Onkohematologinėmis ligomis sergančių pacientų gydymas yra labai brangus, todėl, norint pasiekti gerų rezultatų, reikia investicijų. Daug dirbome, kad finansavimas mūsų ligoniams būtų pakankamas, bet jeigu jis ir vėl sumažės, tai atsilieps jų gydymui. Verčiamės sunkiai, bet dar kažkaip išgyvename.“
Jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga sakė, kad VLK ir Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) yra išsiųsti prašymai dėl onkohematologinėmis ligomis sergančių pacientų finansavimo ir jis tikisi, kad bus atsižvelgta į būtinus poreikius.
Ligoninės vadovas atkreipė dėmesį, kad pinigų tų ligonių gydymui, kurie tiesiogiai kreipiasi į Jūrininkų ligoninę, galbūt ir pakaktų, tačiau tenka priimti ir tuos pacientus, kurie atsiunčiami iš Šiaulių apskrities, o jų gydymui papildomų lėšų kažkodėl neskiriama. J. Sąlyga taip pat pabrėžė, kad kiekvienais metais ligonių, kuriems diagnozuojamos onkohematologinės ligos, smarkiai daugėja.
Didžiausios Vilniaus ligoninės Santariškių klinikos, kurioje taip pat gydomi onkohematologinėmis ligomis susirgę žmonės ir atliekamos sudėtingos kraujo čiulpų persodinimo operacijos, vadovas Kęstutis Strupas sakė, kad oficialių paskaičiavimų, koks bus šios srities finansavimas šiemet, dar negauta: „Tikimės, kad kitą savaitę jau turėsime visą informaciją, o šiuo metu dėl finansavimo vyksta intensyvios, įdomios diskusijos. Negalėčiau nei patvirtinti, nei paneigti, kad onkohematologinių ligonių gydymo finansavimas gali būti sumažintas.“
Paklaustas, ar pernai Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centras gavo pakankamą VLK finansavimą, K. Strupas tvirtino, kad Lietuvoje onkohematologinių susirgimų įkainiai, lyginant su Europos šalimis, yra mažesni.
„Paslaugos, kurias teikia mūsų centras, vadovaujamas Laimono Griškevičiaus, yra aukšto lygio ir vertinamas visoje Europos Sąjungoje (ES). Centras yra tarp dešimties geriausių transplantologijos centrų visoje Europoje, todėl mes bandysime įrodyti, kad mums turėtų būti skiriamas ir adekvatus finansavimas“, – tvirtino K. Strupas.
Ministerija nelinkusi praskaidrinti situacijos
„SAM vadovybei ši problema žinoma. Tai – išties labai jautrus klausimas, susijęs su sergančiųjų vėžiu gydymu. Turime padėti šiems žmonėms ir ieškoti bei surasti konkrečių būdų, kaip palengvinti darbą gydytojams, kurie padeda šiems pacientams, juos gydo, palaiko, skatina kovoti ir nepasiduoti klastingai ligai“, – perdavė LRT.lt ministro A. Verygos, kuris neseniai tapo vasario mėnesį vyksiančios akcijos „Kylame į kovą su vėžiu“ globėjas, komentarą dėl onkohematologinių ligų įkainių jo atstovė.
Komentare taip pat teigiama, kad SAM yra gavusi Santariškių klinikų prašymą peržiūrėti dabartinę šių ligų apmokėjimo tvarką. Ministerijos vadovybės pozicija esą paprasta – privalu padėti šiems pacientams, užtikrinti sklandų gydymą ir apmokėjimą.
Kodėl psichiatrijos ligų gydymui skiriamo finansavimo koeficientai smarkiai padidėjo, A. Veryga neatsakė. Neužsimenama apie tai ir VLK atsakyme.
„Ligoninėms, teikiančioms skirtingas paslaugas, už gydymą apmokama nustatytomis ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintomis kainomis pagal sudarytas sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Šios kainos yra peržiūrimos ir nustatomos kiekvienais metais (...). Visais atvejais ligonių kasos užtikrina, kad gydymo įstaigoms už suteiktas paslaugas būtų apmokėta pagal sudarytas sutartis. Svarbu žinoti, kad ligonių kasos savarankiškai kainų nenustato. Ligonių kasos jas apskaičiuoja pagal gydymo įstaigų pateiktą informaciją apie gydymo sąnaudas, tuomet teikia svarstyti Privalomojo sveikatos draudimo tarybai (PSDT) ir, tik PSDT apsvarsčius bei pritarus apskaičiuotoms kainoms, jos yra teikiamos SAM bei tvirtinamos ministro įsakymu“, – nurodyta LRT.lt atsiųstame VLK atsakyme.
Kodėl nuo 2015 m. sumažėjo onkohematologinių ligų gydymo įkainiai, šiame rašte net neužsiminta.