Prieš porą savaičių Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad 2017 metais vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,3 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,9 litro mažiau nei 2016 metais).
VU mokslininkų atlikto Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimo rezultatai rodo, kad suvartojamo alkoholio kiekis mažėja. Tačiau vis dar egzistuoja santykinai nedidelė gyventojų grupė, kuri išgeria daugiau nei ketvirtadalį visų alkoholinių gėrimų.
Vilniaus universiteto doc. dr. Vita Karpuškienė pasakojo, jog šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti vartotojų elgseną. „Siekėme pamatyti, kas, kaip, kada ir kur vartoja. Klausinėjome apie paskutinę savaitę išgerto alkoholio kiekį, dažnumą ir kitus dalykus. Lyginome pernai metų duomenis“, – sakė mokslininkė.
Daugiausia išgeria mažiausia dalis
Tyrime dalyvavo 1180 įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žmonės. Pernai lapkritį apklausinėti respondentai buvo suskirstyti į keturias grupes:
- girtaujantys (4,2 proc.; 2016 metais 4,9 proc.) (vartoja kasdien arba beveik kasdien 2-4 kartus per savaitę ir 7 bei daugiau vienetus alkoholio per savaitę);
- reguliariai vartojantys alkoholį (7,7; 7,7) (vartoja kasdien arba beveik kasdien, 2-4 kartus per savaitę, kartą per savaitę ir 4 bei daugiau vnt. per savaitę);
- progomis vartojantys alkoholį (44,4; 48,5) (vartojantys, bet nepatenkantys į aukščiau paminėtas grupes);
- nevartojantys alkoholio (43; 39,6).
Pagal pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą, 1 standartiniame alkoholio vienete yra 10 gramų gryno (100%) alkoholio.
Tyrimo rezultatai rodo, kad į pirmąją grupę patenkantys žmonės suvartoja daugiau nei ketvirtadalį viso Lietuvoje suvartojamo alkoholio (26 proc.).
„Siekiant atskleisti problemos esmę, vidutinius rodiklius tikslinga papildyti pasiskirstymo rodikliais, nes nedidelis procentas išskirtinių atvejų ženkliai veikia vidurkį. Antrą kartą atliktas tyrimas patvirtino, kad dažnai ir gausiai girtauja šiek tiek daugiau nei 4 proc. lietuvių. Pagal tyrimo duomenis šie asmenys išgeria 26 proc. viso suvartojamo alkoholio“, – sako tyrimui vadovavusi VU doc. dr. V. Karpuškienė.
Pasak mokslininkės, nors situacija Lietuvoje gerėja – lyginant 2016 ir 2017 apklausų rezultatus, per metus girtaujančių dalis sumažėjo nuo 4,9 proc. iki 4,2 proc., tačiau ši vartotojų dalis išlieka didelė ir jie sukelia daugiausiai socialinių problemų. Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė girtaujančių asmenų per pastaruosius 12 mėn. buvo įsivėlę į muštynes ar kitas smurtines situacijas.
Kaip atrodo Lietuvos girtuoklis?
Imant statistinį girtaujančio asmens portretą, matoma kad dažniausiai tai yra:
- vyras (87 proc.);
- vyresnis nei 50 metų (49 proc.);
- turintis vidurinį (61 proc.) arba nebaigtą vidurinį (17 proc.) išsilavinimą;
- neretai neturintis darbo (bedarbis – 35 proc.);
- pajamos mažesnės nei 600 eurų per mėnesį (38 proc.).
32 proc. jų yra išsiskyrę, dauguma (59 proc.) savo finansinę padėtį apibūdina kaip blogą.
Verslo konferedacijos prezidentas Valdas Sutkus sako, kad valstybė turi nuspręsti, ką daryti su šiais žmonėmis – nurašyti juos ir laukti, kol numirs ar ką nors daryti. Visgi girtaujančių gali atsirasti naujų.
„Intensyvesnį alkoholio vartojimą labiau lemia dvasinių-psichologinių ir socialinių problemų visuma, t.y. dominuoja nespecifikuoto streso įtaka arba su darbu susijusių problemų įtaka (darbo keliamas stresas), dvasinės tuštumos jausmas, gyvenimo prasmės pojūčio trūkumas. Beveik pusė girtaujančių asmenų teigia besirenkantys alkoholį iš neturėjimo ką veikti – daugiau nei trečdalis jų neturi mėgstamo laisvalaikio užsiėmimo, didžioji dauguma niekada nesportuoja“, – tyrimo atskleistas alkoholio vartojimo priežastis vardina VU mokslininkė doc. dr. Aušrytė Rastenienė.
Su girtavimo problemomis daugiausiai susiduria kaimo gyventojai. Kaimo vietovėse girtaujančių asmenų kone dvigubai daugiau nei miestuose: kaime – 5,7 proc. (2016 m. – 8,5 proc.), mieste – 4,1 proc. (4,6 proc.), didmiestyje – 3,2 proc. (4,2 proc.). Šią problemą patvirtino ir į tyrimą integruota UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ atliekamo darbuotojų blaivumo monitoringo analizė: neblaivių darbuotojų skaičius kaimo vietovėse 3,6 karto didesnis nei miestuose.
Išskirtiniai girtaujančiųjų gėrimai – tai spirituotas vynas ir stiprus alus: šie asmenys išgeria 92 proc. spirituoto vyno, 59 proc. stipraus alaus, taip pat didžiąją dalį nelegalių gėrimų. „Norėdami rasti raktą į alkoholizmo problemos sprendimą, privalome suvokti girtaujančių asmenų aplinką, problemas, susipažinti su jų įpročiais ir gyvenimo būdu, įsiklausyti į jų nurodomas girtavimo priežastis. Tik tada galima bus rasti veiksmingų priemonių greitesniam šios žaizdos gydymui“ – teigia doc. dr. A. Rastenienė.
Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad didelė įtaką alkoholio vartojimui turi šeima. Tai, kad tėvai geria ar ne, turi didelės įtakos vaikų besiformuojantiems alkoholio vartojimo ar nevartojimo įpročiams.
Daug reguliariai geriančiųjų bandė mesti
Tyrimo rezultatai rodo, kad net 22 proc. girtaujančių ir 16 proc. reguliariai alkoholį vartojančių asmenų per metus bandė atsisakyti (sumažinti) alkoholinių gėrimų vartojimą. „Tai reiškia, kad reikšminga dalis girtaujančių supranta savo girtavimo problemą, suteikus tinkamą pagalbą galime tikėtis, kad problema bus išspręsta ar bent sumažinta“, – sako VU mokslininkė doc. dr. V. Karpuškienė.
Doc. dr. A. Rastenienė pažymi, kad Lietuvoje žmonės geria ganėtinai retai, tačiau gausiai. Tų, kurie girtauja nuolat, yra santykinai maža dalis.
Proginiai girtuokliai
Tyrimo vykdytojai pabrėžė, kad didelė problema yra ir „proginiai girtuokliai“. Per šventes Lietuvoje geria didelė dalis gyventojų, mat jie ypatingas dienas sieja su alkoholiu, kaip kultūros dalimi.
Švenčių metu alkoholį renkasi net 48,5 proc. Lietuvos gyventojų. Nuo pernai atlikto tokio pat tyrimo šis skaičius padidėjo 4,1 proc.