Bendrovės „Microsoft“ iniciatyva buvo atliktas tyrimas, privertęs atkreipti dėmesį į tokių požymių kaip virpantis pelės žymeklis arba besikartojančios paieškos internete galimas sąsajas su Parkinsono liga, rašo „MailOnline“.
Tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad žmonių naudojimosi internetu ypatumus atskleidžiantys duomenys kada nors galės pasitarnauti kaip pirmuosius smegenų pažeidimų požymius identifikuojanti informacija, todėl padės greičiau diagnozuoti ligą.
Mėgindami išsiaiškinti, koks elgesys būdingas į minėtų ligų rizikos grupę patenkantiems žmonėms, mokslininkai išanalizavo daugiau nei 31 mln. „Bing“ paieškos sistema besinaudojančių amerikiečių duomenis.
Jie daro prielaidą, kad tokius simptomus kaip drebulys (būdingas Parkinsono liga sergantiems asmenims) ir atminties silpnėjimas (ryškėjantis progresuojant Alzheimerio ligai) galima atpažinti stebint žmonių veiksmus internete.
Tyrimo sumanytojai įsitikinę, kad tikrai pavyktų sukurti tokią programinę įrangą, kuri gebėtų identifikuoti ligos požymius anksčiau nei juos pastebėtų kiti ir patartų konkrečiam asmeniui išsitirti bei pasikonsultuoti su gydytoju.
Bendrovėje „Microsoft“ ir Duke‘o universitete, Šiaurės Karolinoje (JAV), dirbantys mokslininkai ištyrė bereikalingus pelės žymeklio postūmius kairėn ir dešinėn, taip pat pirmyn ir atgal, pastebimus kai kuriems žmonėms darant pačius įprasčiausius judesius.
Kartotinės tų pačių dalykų paieškos gali rodyti atminties problemas
Mokslininkai taip pat išanalizavo duomenis, sukauptus per ieškyklę „Microsoft Bing“, kad nustatytų, kaip dažnai kai kurie žmonės ieško internete tos pačios informacijos.
Tam tikras skaičius tų pačių užklausų, pateikiamų per palyginti trumpą laiko tarpą, gali būti ženklas, kad silpsta atmintis, o tai, savo ruožtu, yra smegenų degeneracijos, būdingos tiek Parkinsono, tiek Alzheimerio ligai, požymis.
Vien Jungtinėje Karalystėje Parkinsono liga, kaip manoma, serga maždaug 127 tūkst. žmonių, o tai yra maždaug vienas iš penkių šimtų. Alzheimerio liga serga daugiau nei 520 tūkst. britų ir tai yra dažniausiai pasitaikanti demencija.
Ir Parkinsono, ir Alzheimerio liga yra su laiku progresuojančios degeneracinės smegenų ligos, darančios nemenką įtaką žmonių elgesiui. Nutinka ir taip, kad jomis sergantys pacientai ilgainiui nebesugeba apsieiti be kitų asmenų priežiūros.
Vienas iš pagrindinių Parkinsono ligos simptomų – nekontroliuojamas įvairių kūno dalių, labai dažnai pirštų, drebėjimas.
Mokslininkai nustatė, kad net 703 asmenys galbūt jau serga Parkinsono liga, mat į paieškos sistemas dažnai įvesdavo tokias frazes kaip „pirmieji Parkinsono simptomai“ ir pan.
Dabar jų veiksmai internete bus lyginami su savanoriškai tyrime sutikusių dalyvauti žmonių, kuriems ligos diagnozė jau patvirtinta, veiksmais.
Mokslininkai tikisi sukurti algoritmus, leidžiančius tiksliai identifikuoti Parkinsono arba Alzheimerio liga sergančius asmenis, o tada pritaikyti tuos algoritmus programinei įrangai, padėsiančiai atpažinti ligą anksčiau nei ji diagnozuojama.
Kompiuteriai nerimą keliančius požymius nustato greičiau nei žmonės
Kompiuterinės programos tam tikrus simptomus gali identifikuoti greičiau nei asmuo, kuriam jie pasireiškia, arba jo šeimos nariai.
Pritaikius konkretų algoritmą, žmonių veiksmai internete buvo analizuojami gana ilgai (tyrime dalyvavę asmenys buvo stebimi net 18 mėnesių), todėl pavyko sukaupti nemažai papildomos diagnozę nurodančios informacijos.
„Tas dvi būkles pirmosiomis stadijomis labai sunku atskirti nuo begalės mažiau reikšmingų ir silpnesnių sutrikimų, todėl dažnai diagnozė nustatomai klaidingai“, – sakė tyrimui vadovavęs mokslininkas Murali Doraiswamy ir pridūrė, kad naudojantis kompiuteriu gautais duomenimis bus galima išsiaiškinti, ar konkretaus žmogaus simptomai tolydžio progresuoja, todėl pavyks anksčiau ir tiksliau nustatyti diagnozę.
Jokio privatumo pažeidimo
Atliekant pirminį tyrimą stebėti asmenys nežinojo, kad yra stebimi, tačiau mokslininkai tikina, kad duomenys buvo rinkti anonimiškai, todėl toks stebėjimais negali būti laikomas privatumo pažeidimu.
„Analizuoti šio tipo duomenis paprastai nedraudžiama, nes jie nesuteikia jokios galimybės nustatyti asmens tapatybės, taigi, jokio privatumo pažeidimo čia nėra“, – paaiškino M. Doraiswamy.
„Microsoft“ ir Duke‘o universiteto mokslininkų atliktas tyrimas aprašytas žurnale „Digital Medicine“.