Pavyzdžiui, vaistai nuo skausmo „Nurofen“. Jų yra pačių įvairiausių rūšių ir formatų. „Nurofen“ gamintojas „Reckitt Benckiser“ nurodė kuo skubiau iš vaistinių lentynų Australijoje dalį produkcijos atšaukti. Teismas nusprendė, kad gamintojas klaidina klientus – esą skirtingos to paties vaisto pakuotės perša mintį, kad konkreti vaisto variacija tinka konkrečiam skausmui malšinti, nors taip ir nėra. Tiesą sakant, visuose minėtojo gamintojo vaistuose nuo skausmo yra toks pat kiekis veikliosios medžiagos – 342 miligramai ibuprofeno lizino.
„Reckitt Benckiser“ sako, kad bendrovė paprasčiausiai reaguoja į paklausą. Jie tvirtina, kad 88 proc. žmonių ieško vaisto nuo konkretaus skausmo. Tabletės, ant kurių pakuotės tiksliai nurodoma „nuo nugaros skausmo“ ar „malšina menstruacijų sukeliamą pilvo skausmą“, padeda klientams lengviau ir greičiau apsispręsti, ko jiems šiuo metu reikia, sako gamintojo atstovai.
Įsivaizduokite tokį scenarijų. Klientas savo rankinėje turi vaistų nuo migrenos „Nurofen Migraine Pain“. Pradeda skaudėti galvą, tačiau tai ne migrena, o įtampos sukeltas skausmas. Skuba į vaistinę ir perka vaistų nuo būtent tokio skausmo „Nurofen Tension Headache“. Teismas tokį neatsakingą farmacininkų žaidimą įvertino kaip pirkėjų pinigų švaistymą – juk kalbama apie tokius pačius vaistus, tik skirtingose pakuotėse.
Visi šie specializuoti vaistai nuo skausmo Australijoje kainuoja kone dvigubai brangiau nei standartinis vaistas nuo skausmo „Nurofen“. Vienintelis šio vaisto ir specializuotų vaistų nuo skausmo skirtumas – lizino ir natrio kiekis. Gamintojo teigimu, šios medžiagos padeda vaistus įsisavinti greičiau, tad ir palengvėjimo sulaukiama skubiau.
Jungtinėje Karalystėje taip pat pardavinėjami panašūs vaistai. „Nurofen Migraine Pain“ ir „Nurofen Tension Headache“ vaistai – identiškos sudėties. Juose yra tiek pat – 342 miligramai ibuprofeno lizono – veikliosios medžiagos. Nepaisant to, į teismą šiuo klausimu Jungtinėje Karalystėje dar niekas nesikreipė.
Kai žmogus išgeria vaistų nuo skausmo tabletę, pavyzdžiui ibuprofeno, vaistus po organizmą išnešioja kraujas, teigia šeimos gydytoja iš Mančesterio Farrah Sheikh. Konkrečiam skausmui malšinti skirti vaistai turėtų būti skirti konkrečia taikiniui, tačiau juos pasiųsti tiesiai į vieną konkrečią kūno dalį yra tiesiog neįmanoma, paaiškina specialistė.
Skirtingų to paties vaisto nuo skausmo versijų kainų skirtumai nieko nestebina – kaip ir nestebina faktas, kad skiriasi skirtingų gamintojų vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga kaina. Pavyzdžiui, prekybos centre „Tesco“ Jungtinėje Karalystėje galima už 2 svarus įsigyti 16 „Nurofen“ tablečių pakuotę, o pakelis 16 tos pačios veikliosios medžiagos ibuprofeno tablečių kainuoja vos 0,3 svaro.
Tokia pati situacija ir Jungtinėse Valstijose. Kai kurie žmonės sąmoningai renkasi „Advil“ (veiklioji medžiaga – ibuprofenas), „Tylenol“ (veiklioji medžiaga – paracetamolis) ir „Bayern“ gaminamą aspiriną, o ne pigesnius variantus.
Nustatyta, kad žmonės, turintys daugiau specifinių žinių, pavyzdžiui, gydytojai ir farmacininkai, rečiau perka žinomo gamintojo vaistus - jie renkasi pigesnius jų variantus.
„Iš esmės jūs mokate už rinkodaros strategiją ir blizgią pakuotę“, – tvirtina F. Sheikh. Ji rekomenduoja vartoti pigesnius vaistus nuo skausmo, tačiau pripažįsta, kad dauguma jos klientų demonstruoja ištikimybę konkretiems prekės ženklams.
Situaciją bent iš dalies gali paaiškinti placebo efektas. „Vien žinojimas, kad ką tik išgėrėte vaistų, privers praktiškai iš karto pasijusti geriau“, – teigia medikė ir sako, kad žmonėms labai svarbus ir pasitikėjimas konkrečiu vaistų prekės ženklu.
Neseniai atliktas tyrimas, kurio išvados atskleidė labai įdomių dalykų. Eksperimento metu žmonėms, kuriems dažnai skauda galvą, buvo duodama vaistų – vieni buvo pristatomi kaip žinomo prekių ženklo, nors iš tikrųjų tebuvo placebas. Paaiškėjo, kad būtent jos veiksmingiau malšino skausmą – bent jau tokie buvo eksperimento dalyvių atsiliepimai.
„Pasitikėjimas yra vienas iš svarbiausių aspektų, kalbant apie mūsų sveikatą. Žmonės dažniausiai vaistus perka labai atsakingai ir apgalvotai“, – sako Birmingamo universiteto rinkodaros profesorė Isabelle Szmigin.
Tai padeda paaiškinti, kodėl kiekvieną šaltąjį sezoną per televiziją taip intensyviai reklamuojami vaistai nuo peršalimo ir gripo. Gamintojams būtina rinkoje įtvirtinti konkrečius prekės ženklus, kad žmonės juos prisimintų atėję į vaistinę ir pirktų būtent juos.
„Yra nemažai klientų, kurie visada perka tuos pačius vaistus“, – priduria I. Szmigin. Štai kodėl prekės ženklo spalva tokia svarbi. Ryškiai raudona pakuotė vaistų nuo skausmo lentynoje Amerikoje greičiausiai bus „Tylenol“, o tamsiai mėlyna pakuotė akimirksniu kelia asociacijas su „Advil“.
Jungtinėje Karalystėje spalvos skiriasi. „Tesco“ paprastą ibuprofeną pakuoja į sidabro spalvos pakuotę, kuri primena „Nurofen“ dėžutes. Paprastas aspirinas yra geltonas – kaip ir „Anadin Original“. Paracetamolis siejamas su mėlyna spalva – kaip „Panadol“. Kitose parduotuvėje ibuprofenas paprastai yra raudonas.
Spalvos lemia žmonių nuomonę apie vaistus, kuriuos jie vartoja. Manoma, kad raudonos tabletės su skausmu kovoja efektyviau nei mėlynos, žalios ar baltos. Nepaisant to, mėlynos tabletės įvardijamos kaip veiksmingesni raminamieji vaistai nei, pavyzdžiui, raudonos tabletės. Yra teorija, skelbianti, kad taip gali būti ir dėl to, kad mėlyna spalva asocijuojasi su nacionaline šalies futbolo komanda.
Ryškios spalvos neretai padeda vaistus išskirti iš kitų. Be to, pristatydamos skirtingas to paties vaisto versijas farmacijos bendrovės išsikovoja daugiau vietos lentynose.
Net ir didieji prekybos centrų tinklai pristato savo gamybos vaistus nuo skausmo. Pavyzdžiui, „Sainsbury“ turi savo vaistą „nuo įtampos sukelto galvos skausmo“, kuris parduotuvėje padėtas šalia „Nurofen“ ir kitų. Veiklioji medžiaga ir jos kiekis lygiai toks.
Organizacija „Proprietary Association of Great Britain (PAGB)“ teigia, kad skirtingų vaistai, nors ir pasižymintys ta pačia veikliąja medžiaga, gali veikti skirtingai.
„Kartais gamintojai pristato ilgesnio veikimo vaistus, kurių poveikis trunka ilgiau. Tokie vaistai tinka lėtiniam skausmui. Kartais reikalingi itin skubiai suveikiantys vaistai – pavyzdžiui, sergant migrena“, – pabrėžia „Royal Pharmaceutical Society“ atstovas Nealas Patelis.
Taip pat gali būti, kad vienas tabletes paprasčiau nuryti arba jos malonesnio skonio nei kitos, nors veiklioji medžiaga ir tokia pati.
Labai svarbus ir placeno efektas. „Jis labai galingas. Jeigu žmogus pasitiki vienu ar kitu vaistu, didesnė tikimybė, kad jis jam padės“, – sako šeimos gydytoja Sarah Jarvis. Kai kurie nuolatinį skausmą kenčiantys jos pacientai netgi nesutinka pirkti jiems išrašomų vaistų, nes yra užtikrinti, kad jų vartojami skausmą malšinantys vaistai yra veiksmingesni.
Kartais nutinka ir priešingai. „Dažnai ateina pacientų, kurie reikalauja jiems skirti paracetamolio. Kartais žmonės ateina būtent dėl to“, – teigia šeimos gydytoją ir pažymi, kad tokią situaciją lemia įsitikinimas, esą jis geresnės kokybės, nors taip ir nėra.
Ibuprofenas atrastas 1961 metais. Jis prisijungė prie aspirino ir paracetamolio, tad visi trys kartu sudaro neišskiriamą trejetą, be kurio savo gyvenimo neįvaizduoja dauguma žmonių.
Kuriuos vaistus nuo skausmo rinktis?
Paracetamolis: paracetamolis vartojamas malšinti galvos ir kitus skausmus, nepasireiškia jokie šalutiniai poveikiai, šį vaistą galima vartoti ilgą laiką, tačiau per didelė dozė gali pakenkti sveikatai. Jeigu skausmas per tris dienas nesiliauja, būtina kreiptis į šeimos gydytoją.
Ibuprofenas: tokie nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai kaip ibuprofenas, diklofenakas ir naproksenas puikiai tinka artrito ar traumų atveju. Šių vaistų nevertėtų vartoti ilgą laiką – nebent gydant uždegimą. Ilgai vartojant šiuos vaistus, padidėja virškinimo sutrikimų, širdies bei inkstų problemų rizika.
Aspirinas: šio vaisto šalutinis poveikis panašus į nesteroidinių priešuždegiminių preparatų, tačiau aspirinas nėra itin veiksmingas vaistas nuo skausmo. Be to, jo neturėtų vartoti vaikai iki 16 metų.