Ir tik penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsirado hormonų terapija, kai sumažinus testosterono lygį atsirado galimybė sumažinti „patologinį“ vyrų elgesį. (Britų matematiko, kompiuterių pradininko Alano Turingo mirtis, pagal plačiausiai žinomą versiją, siejama būtent su gydymu moteriškais hormonais, kurį jam skyrė teismas po to, kai buvo išsiaiškinta apie jo homoseksualumą ir jis buvo apkaltintas amoralumu. Tačiau A. Turingo biografas abejoja šia versija), rašo New York Magazine.
Mūsų dienomis toks gydymas siejamas su seksualiniais nusikaltėliais ar žmonėmis, kurie nori atsikratyti juos kankinančių seksualinių fantazijų bijodami, kad gali siekti jas įgyvendinti. 2000 m. gydytojai pradėjo naudoti prostatos vėžio gydymui skirtą preparatą, kad sumažintų vyrų seksualinį potraukį. Preparatas apgauna hormoną smegenyse, kuris posmegeninei liaukai nurodo gaminti testosteroną.
Dr. Renee Sorrentino iš Masačiusetso yra viena iš kelių psichiatrų, skirianti šį preparatą savo pacientams. Pirmą kartą jo poveikį ji pamatė dirbdama Kanadoje ir specialistę labai nustebino, kaip jis pakeitė vyrų gyvenimus, „susilpninęs seksualinius troškimus jų galvoje“, tad pacientams galima buvo taikyti terapiją, kurios metu jie dirbo su savo elgesio pasekmėmis.
R. Sorrentino sako, kad apie 20 proc. savo pacientų šį preparatą ji skiria jų pačių prašymu, kai jie į ją kreipiasi nebesugebėdami patys suvaldyti juos kankinančių seksualinio pobūdžio minčių ir jų paskatinto elgesio.
Vienas iš jos pacientų, 62 m. vyras iš Masačiusetso paprašė gydymo šiuo preparatu po to, kai jo žmona sužinojo, kad pastaruosius aštuonerius metus jis eidavo pas prostitutes. Supratęs, kad yra priklausomas nuo sekso, jis taip pat suprato, kad vienintelis būdas pakeisti savo elgesį – ir išgelbėti 45 m. santuoką – pažaboti savo organizmą preparato injekcijomis.
- Ar ir pats save laikėte pabaisa?
- Norėjau nusipjauti sėklides, kad išgelbėčiau santuoką. Buvau pasiryžęs tai padaryti, kad tik žmona geriau jaustųsi.
- Kas nutiko, sutikus dr. R. Sorrentino? Ar iškart gavote vaistų?
- Pradėjome nuo šešių terapinių pokalbių, kuriuose buvo taikomos įvairios technikos, skirtos keisti mąstymą ir elgesį ir padedančios sumažinti seksualines mintis. Viena iš technikų buvo labai paprasta: elastinė gumelė ant rankos. Vos pagalvojęs apie prostitutę, turėdavau tą gumelę timptelėti. Iš pradžių timpčiojau labai dažnai. Tai man akivaizdžiai parodė, kaip dažnai galvoju apie seksą su prostitutėmis. Mes taip pat kalbėjomės apie galimą šalutinį poveikį: gali užaugti papildomi kilogramai, išsivystyti krūtys, atsirasti naktinis prakaitavimas, karščio bangos ir panašūs dalykai. Aš šiek tiek priaugau svorio, bet jokių kitų nemalonių pasekmių nepajutau. Taip pat gali padidėti kaulų trapumas ir išaugti osteoporozės rizika, bet aš geriu preparatą, kuris šią riziką turėtų sumažinti. Be to, papildomai geriu kalcį.
- Ar galite prisiminti pirmąją injekciją?
- Žinoma. Ji buvo į sėdmenis. Nustebau pajutęs dilgsėjimą, vaistams po truputį patenkant į organizmą. Man skaudėjo. Tačiau tik po dviejų injekcijų pastebėjau, kad minčių apie seksą sumažėjo. Ir dar apie porą mėnesių patirdavau erekciją.
- O tada?
- Galutinai išnyko erekcija. Mintys dar aplankydavo, bet daug rečiau, ir aš jau nebegalėjau jų įgyvendinti. Nebegalėjau užėjus tai būsenai eiti ir bandyti susirasti prostitutę. Tai mane iškart fiziškai sustabdė. Tačiau man vis vien buvo sunku, nes mintys trukdė dirbti. O ilgainiui ir mintys ėmė nykti. Prieš injekcijas apie seksą su prostitute pagalvodavau apie 30 kartų per dieną. O po šešių mėnesių tokios mintys mane aplankydavo tik kelis kartus per dieną.
- Ar galite kažkaip apibūdinti dabartinį savo mąstymo procesą? Ar vis dar aplanko seksualinės fantazijos, bet jos jau jūsų nebejaudina? O gal apskritai liovėtės galvoti apie seksą?
- Neįmanoma visko užblokuoti prote, taip tiesiog nebūna. Bet jei mane aplanko mintis apie seksą, aš tiesiog žinau, kad negaliu jos įgyvendinti realybėje. Ar naktį jas sapnuoju ir nubudęs apie jas galvoju? Taip, pasitaiko, bet ne taip dažnai, kaip anksčiau. Sumažėjus testosteronui šių minčių kiekis tapo minimalus, bet jos vis dar aplanko. Tiesiog negaliu jų materializuoti. Mėginu masturbuotis, bet neišeina. Neketinu nuėjęs pas prostitutę apsijuokti dėl dingusios erekcijos.
- Ar jums su žmona kėlė nerimą tai, kad nebegalėsite patirti seksualinio susijaudinimo?
- Ne. Tai buvo vienintelis būdas išgelbėti mūsų šeimą. Kita alternatyva būtų buvusi daug blogesnė. Mano žmona laiminga, nes žino, kad net kai esu ne šalia, jai nebereikia dėl manęs nerimauti.
- Ar nepasiilgstate sekso?
- Nenusiminčiau net jei daugiau niekada gyvenime nebegalėčiau mylėtis. Mano psichologė buvo šokiruota, kai tai išgirdo, ir pasakė, kad mums reikėtų dar padirbėti šiuo klausimu. Bet aš užpildžiau savo gyvenimą kitais dalykais. Praleidžiu daug laiko su savo anūkais. Grįžau į mokslus, studijuoju magistrantūroje, tad laiką, kurį skirdavau beprotiškiems seksualiniams nuotykiams, dabar užpildžiau normalia veikla. Sakyčiau, mano gyvenimas dabar sugrįžo į tą tašką, kur jis buvo iki išsivystė priklausomybė. Tik nebegaliu užsiimti seksu.
- Kaip manote, jei cheminė kastracija neegzistuotų, ar jūs būtumėte ryžęsis fizinei kastracijai?
- Taip, tikrai būčiau. Sunkiausia būtų rasti, kas atliktų fizinę kastraciją.