Tėvai ir seneliai Kalėdų Senelio maišą pripildyti stengiasi tais žaislais, kurių pageidauja vaikai, tačiau neretai pamirštamas svarbiausias dalykas – saugumas. Nors žaislų saugumui keliami itin dideli reikalavimai, jų, nesaugių ir net pavojingų, Lietuvos rinkoje nemažėja.
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyriaus vadovo Antano Šleivio teigimu, žaislai yra viena tų prekių grupių, kuri tikrinama nuolat, mat orientuota į pačią jautriausią ir pažeidžiamiausią visuomenės dalį – vaikus.
Žaislams keliami itin aukšti kokybės ir saugumo reikalavimai: nuo 2011 m. atsakomybę už nesaugių žaislų patekimą į rinką turi prisiimti ne tik gamintojai ir importuotojai, bet ir pardavėjai – prekybos centrai, kioskai, turgaus prekeiviai. O nuo šių metų vasaros įsigaliojusi Europos Sąjungos direktyva griežtai apribojo cheminių medžiagų naudojimą žaislams gaminti. Tačiau nesaugūs žaislai ir toliau patenka į parduotuves.
„Žaislai tikrinami nuolatos. Dažniausiai mūsų inspektoriai jau plika akimi mato, kurie dėl smulkių ar aštrių detalių gali būti pavojingi vaikams, kartais apie tokius praneša tėvai. Kiek sunkiau nustatyti, kurie žaislai užteršti įvairiomis cheminėmis medžiagomis“, – „Sekundei“ sakė A. Šleivys.
Šiemet Panevėžio skyriaus specialistai nustatė penkis nesaugius žaislus: du neatitiko reikalavimų dėl atsiskiriančių smulkių detalių ir trys buvo užteršti draudžiamomis medžiagomis – ftalatais, jos naudojamos, kad žaislas būtų minkštas ir lankstus.
Ftalatai veikia nervų sistemą, skatina vėžinius susirgimus, pažeidžia kepenis, inkstus, neigiamai veikia lytinių organų vystymąsi, sukelia astmą. Ftalatai nuolat pasišalina iš gaminio, ypač vaikams jį čiulpiant ar kramtant.
Per šiuos metus buvo nustatyti 29 tipų pavojingi žaislai: 10 prisukamų gyvūnėlių, 6 prisukamos mašinėlės, po vieną dėlionę-kilimėlį, minkštą kimštinį žaislą, smėlio žaislą, telefoną, lėlės vežimėlį, brinkstantį žaislą, 3 žaislai su svaidiniais, 4 lėlės. Pastarosios buvo užterštos cheminiais sveikatą žalojančiais elementais, o visi kiti žaislai kėlė pavojų dėl smulkių ar aštrių detalių, kuriomis vaikai gali užspringti.
Visi nustatyti pavojingi žaislai pagaminti Kinijoje, tik vienas Malaizijoje.
„Tačiau jokiu būdu negalime teigti, kad Kinijoje gaminami nesaugūs žaislai. Apie 80 proc. visų Lietuvoje platinamų žaislų atkeliauja iš Kinijos, todėl natūralu, kad ir nesaugių daugiausia iš šios šalies“, – kalbėjo A. Šleivys.
Pavojinga gali būti net pakuotė
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyriaus vadovas pataria prieš perkant žaislą atkreipti dėmesį į keletą labai svarbių dalykų: ar jis turi naudojimo instrukciją valstybine kalba, ženklinimo etiketę, nurodymus, kaip saugiai naudotis.
Nors daugeliui tėvų atrodo, kad jų atžala protinga ir moka naudotis žaislu, jį renkantis labai svarbu atsižvelgti, koks amžius nurodytas ant pakuotės. Reikia įvertinti ir tokius dalykus kaip aštrūs kampai ar tarpai, kur galėtų užstrigti mažylio pirštukas, ar dviratukas ar kita priemonė stabili, kad išlaikytų vaiko svorį.
Taip pat itin atidžiai reikia pasirinkti karnavalo kaukes, kad vaikas galėtų laisvai kvėpuoti, o drabužiai nebūtų degūs. Pasak A. Šleivio, net ilgesnė kaip 22 cm virvelė ar žaislo pakuotė gali tapti nelaimės priežastimi, todėl tėvai turėtų itin atidžiai pirkti žaislus.
„Suaugusieji visada gali atsidaryti mūsų internetinį puslapį, kur pateikta visa reikalinga informacija apie pavojingus gaminius, yra jų aprašymai ir nuotraukos. Jeigu įtaria, kad įsigyti žaislai nesaugūs, apie tai turi pranešti“, – sakė A. Šleivys.
Nors žaislų grąžinti negalima, tačiau A. Šleivys ragina neišmesti pirkimo kvito, kad kilus abejonėms dėl saugumo būtų galima jį grąžinti. Jeigu nustatoma, kad žaislas išties nesaugus, jis turi būti pašalintas iš lentynų, o pirkėjui grąžinti pinigai.
„Bandymai ir tyrimai gana brangūs, todėl dažniausiai atrenkame tuos žaislus, kurie vizualiai kelia abejonių dėl saugumo. Daugiau kaip 50 proc. tikrintų žaislų pripažįstami nesaugiais. Tokiu atveju už jų tyrimus moka juos įvežusi įmonė“, – pabrėžė A. Šleivys.
Tačiau žaislais prekiaujančių įmonių atstovai įsitikinę, kad problemų būtų galima išvengti, jeigu būtų kruopščiai tikrinami gamintojai. Šiais metais ne kartą baustos už nesaugių žaislų platinimą „Norfos mažmenos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, kad kai kada inspektorių verdiktą dėl žaislo saugumo gali lemti ne objektyvūs veiksniai, o subjektyvi nuomonė.
Kai kurių rinkoje esančių žaislų nenustatyti aiškūs kriterijai, kokio amžiaus vaikams jie gali būti skirti: gamintojas rekomenduoja ženklinti vienaip, o kontrolieriams atrodo, kad turėtų būti kitaip.
„Atsakingos valstybinės įstaigos galėtų nustatyti aiškesnius žaislų klasifikavimo standartus. Be to, jos turėtų aktyviau bendradarbiauti su prekybininkais ir gamintojais, kad būtų užtikrinti saugos reikalavimai, vartotojų ir verslo įmonių interesai“, – mano D. Ryliškis.
Magnetukai suklijavo žarnyną
Statistikos, kiek susižalojusių nesaugiais žaislais vaikų patenka į medikų rankas, nėra. Bene garsiausias atvejis, kai prieš kelerius metus dešimtmetis berniukas susižalojo sprogstamosiomis kapsulėmis šaudančiu žaisliniu šautuvu. Vaikas apdegė, kai kišenėje laikytas žaislas nuo kūno sušilo ir sprogo.
Šių metų pradžioje Panevėžio medikams teko gelbėti trimetį, kuris žaisdamas su vyresnio brolio konstruktoriumi prarijo dešimt magnetukų. Šie išsibarstė įvairiose žarnyno vietose ir sulipdė žarnas. Laimei, medikams pavyko iš mažylio žarnyno ištraukti svetimkūnius.
Pasak Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovo ryšiams su visuomene Vytauto Riaubiškio, per metus į ligoninę patenka iki keturiasdešimties nesaugiais žaislais susižeidusių vaikų, dažniausiai – trejų–penkerių metų vaikai, tačiau būna ir mažesnių.
„Apsinuodijusiųjų dažais ar kitomis medžiagomis, kurių gali būti žaisluose, nepasitaikė. Dažniausiai vaikai praryja arba įsikiša į nosį ar ausį smulkių daiktų, kurių be medikų pagalbos tėvai ištraukti nepajėgia. Pavojingiausi žaislai tie, kuriuos galima išardyti į smulkias detales, todėl reikėtų pirkti tik tuos, kurie tinka to amžiaus vaikui“, – patarė V. Riaubiškis.
Tykantys pavojai
Remiantis Europos Sąjungos sužalojimų duomenų baze, 28 ES valstybėse kasmet 19 000 vaikų iki 14 metų patiria sužalojimų dėl dviaukščių lovyčių, 51 000 susižaloja ant batutų ir daugiau nei 52 000 vaikų susižaloja žaisdami žaislais.
Visi šie sužalojimai gana rimti, reikalaujantys skubios medicinos pagalbos. Europos Komisijos skubių pranešimų sistemos RAPEX duomenimis, 2011 m. tarp nustatytų didžiausią pavojų vaikams keliančių daiktų antrą vietą užėmė žaislai, o šeštą – vaikų priežiūrai skirti daiktai ar priemonės.
Per pastaruosius 5 metus RAPEX gavo 43 įspėjimus iš 13 ES šalių narių vien dėl aukštų vaikiškų kėdučių. Įspėjimuose nurodyta rizika buvo susijusi su užspringimo pavojumi dėl nuimamų ar lengvai lūžtančių vaikiškų kėdučių dalių; su kritimo pavojumi dėl aukštų vaikiškų kėdučių nestabilumo ir nesaugių sudedamųjų dalių, netinkamo užrakto mechanizmo ir veiksmingos apsaugos sistemos trūkumo.
Vaikams sužalojimų riziką kelia netinkamas gaminio dizainas, kai sudedamosios dalys lūžta arba gaminys netinkamai sukomplektuotas. Traumų gaunama, kai gaminys naudojamas ne pagal paskirtį ar amžių, netinkamai prižiūrimas.
Galimybė vaikui susižaloti didėja perpirkus gaminį iš kitų vartotojų, jeigu nežinoma, kaip daiktas pagamintas, kas jį pagamino, kai jis apgadintas ar nėra saugaus naudojimo instrukcijos.
Nerimą kelia populiarėjanti žaislų nuoma
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija teigia kol kas dar nesulaukusi skundų dėl žaislų nuomos. Tačiau itin sparčiai populiarėjant žaislų nuomos paslaugoms, neabejojama, kad tokių skundų gali atsirasti. Mat žaislai turi būti ne tik saugūs, bet ir po kiekvieno naudojimosi dezinfekuojami taip, kad nebūtų poveikio sveikatai.
Žaislų nuomotojai, užbėgdami kritikams už akių, atmeta teiginius esą žaislų nuoma nehigieniška. Pasak jų, grąžinti žaislai dezinfekuojami ir kiti klientai juos gauna švarius, tvarkingus.
Žaislų nuoma užsienyje gana populiari paslauga, o Lietuvoje dar tik skinasi kelią, bet susidomėjimas ja auga. Mat žaislai vaikams dažniausiai būna įdomūs tik kelias dienas ar savaites, paskui tiesiog numetami.
Kad namai nebūtų užversti nereikalingais daiktais, patinkamą vaikui žaislą galima tiesiog išsinuomoti norimam laikui – dienai ar mėnesiui.