Tačiau labiausiai nustebino tyrimo išvada, kuria nors daugelis mano, kad rūkymas prisideda prie blogo burnos kvapo, nėra aiškių to įrodymų. Bent jau vieno tyrimo metu nebuvo rasta „jokių statistinių duomenų“, kurie galėtų įrodyti ryšį tarp rūkymo ir blogo burnos kvapo. Tačiau dėl vieno dalyko sutaria visi ekspertai: rūkymas džiovina burnos gleivinę, kas didina dantenų ligų riziką.
Niukastlio universiteto odontologijos profesorius emeritas, periodontologas Robino Seymouro atliktas tyrimas atskleidė, kad dažniausia blogo burnos kvapo priežastis yra dantenų ligos. Lakiųjų sieros junginių, kurie sukelia blogą burnos kvapą, dvigubai daugiau yra tų žmonių burnose, kurie turi dantenų problemų.
Įdomiausia, kad įtakos burnos kvapui gali turėti nuotaika. Žmonių, kurie manė, kad jiems iš burnos sklido blogas kvapas, nors nebuvo jokių to įrodymų, seilėse buvo aptiktas didesnis streso hormono kortisolio kiekis. Būtent dėl to žmones, kurie bijo dantistų, daug dažniau kankina blogas burnos kvapas – halitozė.
„Taip gali susidaryti užburtas ratas: žmogus bijo odontologo ir pas jį nesilanko, todėl jam išsivysto periodonto ligos“, – pažymėjo R. Seymouras.
Savo tyrimo metu jis taip pat nustatė, kad burnos kvapas prastėja su amžiumi. Jį taip pat sukelia apnašos ant liežuvio bei tam tikri antidepresantai.
Britanijoje atlikta apklausa atskleidė, kad maždaug devyni iš dešimties žmonių nerimauja dėl savo burnos kvapo, nors niekas nežino, kiek iš tiesų žmonių kenčia nuo halitozės.
Profesorius R. Seymouras primena paprastą metodą, kuris leis įvertinti savo burnos kvapą.
„Paprasčiausias būdas yra palaižyti savo riešą, leisti seilėms išdžiūti ir riešą pauostyti, – sakė jis. – Kitas būdas yra šaukšteliu pagremžti liežuvį ir pauostyti nukrapštytas apnašas.“
Verta paminėti, kad Didžiosios Britanijos nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas (NICE) išskiria tris halitozės formas:
1. Trumpalaikė halitozė, kurią sukelia tokie maisto produktai, kaip česnakas ir svogūnas.
2. Patologinė halitozė, kurią sukelia dantenų ligos ir prasta higiena.
3. Psichosomatinė halitozė, kuomet žmogus yra įsitikinęs, kad jo burnos kvapas yra prastas, nors nėra jokių problemos įrodymų.
Pirmas žingsnis ieškant sprendimo yra nustatyti pagrindinę blogo kvapo priežastį. Pavyzdžiui, dantų valymo metu kraujuojančios dantenos yra ryškiausias periodonto problemų simptomas.
Profesorius R. Seymouras pažymi, kad įvairios blogo kvapo maskavimo priemonės, kaip mėtinės pastilės, nepašalina problemos priežasties. „Jau seniai žinoma, kad antiseptiniai burnos skalavimo skysčiai padeda suvaldyti halitozę“, – sakė jis.
Ir šį teiginį patvirtiną „Cochrane Review“ tyrimas, kurio išvadose sakoma, jog antibakteriniai burnos skalavimo skysčiai „vaidina svarbų vaidmenį mažinant halitozę sukeliančių bakterijų kiekį ant liežuvio“.
Į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis burnos skalavimo skystį?
Vertėtų vengti skalavimo skysčių su alkoholiu, nes kai kurie tyrimai rodo, jog dažnas tokių skysčių naudojimas didina burnos ertmės vėžio riziką.
Dažniausiai antibakterinių burnos skalavimo skysčių veiklioji medžiaga būna chlorheksidinas arba cetilpiridinio chloridas (CPC). Pasak R. Seymouro, abi šios medžiagos yra efektyvios, tačiau chlorheksidinas gali nudažyti dantis ir paveikti skonio receptorius.
„Burnos skalavimo skysčiai, kurių sudėtyje yra CPC, yra itin efektyvūs kovojant su apnašomis, ypač jeigu produkto sudėtyje yra ir eterinių aliejų“, – pažymėjo profesorius.