- Vienas pagrindinių klausimų, kuris per artimiausias savaites laukia naujai išrinkto Seimo, - biudžeto tvirtinimas. Ar teko susipažinti su sveikatos apsaugai tenkančia dalimi?
- Nuoširdžiai prisipažįstu, kad dar neteko. Pastarąsias savaites vyko derybos dėl koalicijos, buvo nemažai rūpesčių dėl programos suderinimo. Tačiau jau artimiausiomis dienomis pasidomėsiu.
- Dažnai akcentuojate, kad kaip vienas sveikatos apsaugos prioritetų turi būti visuomenės sveikata, kuriai kitų metų biudžete, galima sakyti, šviesesnis rytojus nenumatytas. Bandysite per tas porą savaičių situaciją pakeisti?
- Pirmiausia riekia pamatyti ir įvertinti galimybes. Savaime aišku, kad savo minties dėl visuomenės sveikatos stiprinimo neatsisakysiu. Tačiau, manau, kad yra dar neišnaudotų galimybių, kaip lėšas visuomenės sveikatai galima generuoti.
Pavyzdžiui, neseniai įsteigtas Sveikatingumo fondas - reikėtų didinti surenkamą procentą iš alkoholio akcizo fondui. Be to, jis turėtų liesti ne tik alkoholį, bet ir azartinius lošimus, kurie turi įtakos tiek sveikatos, tiek ir socialinėms problemoms. Be jokios abejonės, šis fondas turi paliesti ir tabaką.
Tačiau tai - ne tik biudžeto, bet ir akcizo perskirstymo klausimas. Subalansuotas biudžetas svarbu, tačiau yra sritys, kurioms finansavimas turi didėti. Tik pagrindinis klausimas, iš kur gauti lėšų?
Vienas siūlymų, tarkim, akcizo didinimas ir numatyti konkrečiai, kiek iš surenkamų akcizo mokesčių bus skiriama fondui. Klausimas, ar tai realu įgyvendinti su dar šiemet priimamu kitų metų biudžetu?
- Seimo narys Antanas Matulas siūlė, kad skiriamas procentas Sveikatingumo fondui būtų padidintas. Kaip suprantu, šiai įdėjai pritartumėte?
- Žinoma, ir dar siūlyčiau įtraukti kitas sritis, pavyzdžiui, azartinius lošimus, tabaką, kurie prisideda prie žmonių sveikatos žalojimo. Šis fondas, mano nuomone, turi augti labai reikšmingai.
Dar viena mintis, susijusi su juo, - kompensuoti žiniasklaidos praradimus, susijusius su alkoholio reklamos draudimu. Per fondą valstybė galėtų pirkti socialinę reklamą žiniasklaidoje, skatinančią visuomenę pasirinkti sveikesnį gyvenimo būdą.
Natūralu, kad žiniasklaida turi būti stipri ir nepriklausoma, bet gyventi ji turėtų ne iš alkoholio pinigų. Valstybė, kiek žinau, anksčiau nieko panašaus nedarė, bet manau, kad jau pats laikas.
- Kad jau užsiminėte apie derybas dėl koalicijos ir programų derinimą, ar numatyta Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programa „Rūpestinga sveikatos apsaugos sistema“ keisis sudėliojus visus taškus ant „i“?
- Esminių pasikeitimų nebus. Yra keletas redakcinių pokyčių. Įtrauktos kelios idėjos iš socialdemokratų programos, tačiau mūsiškė buvo labai plati, todėl kardinalių pokyčių tikrai nebus.
- Kitas gana dažnai pastaruoju metu gvildenamas klausimas, kurį tapus ministru jums greičiausiai teks svarstyti - Valstybinės ligonių kasos pavaldumo klausimas. Yra nemažai siūlymų, kad ji būtų pavaldi Vyriausybei, bet ne ministerijai. Taip esą būtų galima išvengti neskaidrių sprendimų.
- Manau yra ir pliusų, ir minusų. Tiesa, vargu, kad tik pakeitus pavaldumą visos problemos būtų išspręstos. Mano nuomone, tai priklauso ir nuo lyderystės Sveikatos apsaugos ministerijoje.
Juk negalima atmesti, kad jei ligonių kasos taptų pavaldžios Vyriausybei, ten neatsiras savų interesų ar gal bus patogu nepriekaištauti dėl kai kurių sprendimų.
Kita vertus, VKL pavaldumas ministerijai galbūt leidžia strategiškai geriau planuoti finansus... Bet manau, tai - diskusijų klausimas, koks modelis būtų efektyviausias ir skaidriausias.
- Ketverius metus Seimo Sveikatos reikalų komitetui vadovavusi Dangutė Mikutienė teigė, jog norint įgyvendinti pokyčius geriausia, kad tiek komiteto pirmininko, tiek ir ministro portfelis priklausytų vienai partijai. Kyla klausimas, ar tokiu atveju sprendimai nebūtų priimami vienos pusės?
- Iš principo, kalbant apie stiprią parlamentinę kontrolę, Seimo komiteto pirmininkų postus reikėtų atiduoti opozicijai... Tačiau sutikčiau su komiteto pirmininkės teiginiu, kad tai palengvintų sprendimų priėmimą. Sinergija - ne trūkumas, o ir komitete sprendimus priima ne vienas pirmininkas, ten yra ir opozicijos, ir koalicijos narių. Tačiau norint pokyčių reikia sinergijos, kad būtų bendradarbiaujama, o ne pykstamasi.
- Kiekvienas naujas sveikatos apsaugos ministras gydymo įstaigų vadovams, specialistams, kelia šiek tiek nerimo. Koks būsite jūs - tas, kuris trenks kumščiu į stalą ir pradės revoliuciją sveikatos apsaugos sistemoje ar bandysite ramiai spręsti problemas?
- Nemėgstu trankytis, esu gana ramus žmogus. Tai, kad sveikatos sistemai reikia pokyčių, manau, puikiai supranta ir gydymo įstaigų vadovai, ir specialistai. Nežinau, kokiu vadovu reikia būti, kad nesuvoktumei, jog ilgai tokia padėtis nebesitęs, kad situacija veda į pražūtį. O tai, kas vienam atrodo itin radikalu, kitam yra normalu. Tai - požiūrio klausimas.
Jei tapsiu ministru, kalbėsiu, bandysiu įtikinti, kad pokyčių reikia. Sistemos dialogas yra privalomas, nes žmonės iš vidaus turi suprasti, kam tų pokyčių reikia, ir jiems pritarti. Būtent sistemoje dirbantys žmonės yra brangiausias turtas, o ne pastatai ar įranga.
Mūsų požiūris į žmogų ar specialistą iki šiol nebuvo normalus, kaip ir pacientą. Didžiausia problema ta, kad turime neefektyvų gydymo įstaigų tinklą, kuriam iššvaistome daug lėšų, ir jų nelieka dirbančiam žmogui, kurį iš principo turėtume stengtis išlaikyti.
Dosjė
1982–1994 mokėsi Užvenčio vidurinėje mokykloje.
1994 m. įstojo į Kauno medicinos akademiją (KMA). 2000 m. įgijo medicinos gydytojo profesiją.
2004 m. baigė rezidentūrą ir įgijo psichiatrijos gydytojo kvalifikaciją. Tais pačiais metais suteiktas biomedicinos mokslų daktaro laipsnis (disertacijos tema „Priklausomybės nuo tabako epidemiologinės situacijos bei pagalbos metantiems rūkyti efektyvumo įvertinimas“).
2009 m. – KMA Profilaktinės medicinos (vėliau Sveikatos psichologijos) katedros docentas, o nuo 2015 m. – LSMU Sveikatos psichologijos katedros profesorius.
2005–2012 m. – Nacionalinės sveikatos tarybos narys. Nuo 2008 m. yra Europos rūkymo prevencijos tinklo ENSP (European network for smoking prevention) valdybos narys, nuo 2009 m. – Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų prevencijos tinklo NORDAN (The Nordic Alcohol and Drug Policy Network) valdybos narys.
Nuo 2008 m. yra Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas, nuo 2011 m. – LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas, nuo 2012 m. – Kauno miesto Bendruomenės sveikatos tarybos narys, nuo 2016 m. – LR vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro stebėtojų tarybos narys.
2009–2012 m. buvo Ministro Pirmininko visuomeninis patarėjas tabako, alkoholio ir narkotikų prevencijos klausimais.