Kardiologai ir visuomenės sveikatos specialistai nesiliauja kartoję – jei norite gyventi ilgiau, žinokite ir koreguokite ŠKL rizikos veiksnius - rūkymą, padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, padidėjusią cholesterolio koncentraciją kraujyje, II tipo cukrinį diabetą, netaisyklingą mitybą, mažą fizinį aktyvumą, antsvorį bei nutukimas, piktnaudžiavimą alkoholiu ir nuolat patiriamą stresą. Vienos stebuklingos tabletės nėra ir nebus, tad pradėti pokyčius būtina jau ankstyvame amžiuje.
„Be abejo, šiomis ligomis dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau padidėjęs kraujo spaudimas – vienas pagrindinių rizikos faktorių – kankina ir jaunus žmones. Tenka sulaukti ir 20 ar 30 metų pacientų, kurie nesiskundžia antsvoriu, yra pakankamai aktyvūs, tačiau turi (greičiausiai genetiškai sąlygotą) arterinio kraujo spaudimo padidėjimą. Ir jį jau būtina gydyti, nepaisant to, kad šie žmonės jauni ir neturi kitų nusiskundimų“, - tiesioginėje DELFI TV konferencijoje pasakojo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kardiologas Paulius Trinkauskas.
Vyrai nuo ŠKL ligų miršta dažniau, genetinio faktoriaus taip pat pakeisti negalime, tačiau vienas pirmųjų ir lengviausiai įgyvendinamų žingsnių – pakilti nuo sofos ir pradėti gyventi aktyviau, mesti rūkymą, sveikiau maitintis ir vartoti vaistus, jei turime padidėjusį kraujo spaudimą ar didesnę cholesterolio koncentraciją.
„Vasarą žmonės tingiau leidžia laiką ir nebe taip reguliariai vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Jei žmogui jau nustatyta, pavyzdžiui, pirminė arterinė hipertenzija, vaistus privaloma vartoti visą gyvenimą. Bėgant metams gydytojas gali keisti veikliąsias medžiagas, vaisto dozę, tačiau juos vis vien teks vartoti kiekvieną dieną. Savo praktikoje pažįstu žmonių, kurie žino apie padidėjusį kraujo spaudimą, tačiau visiškai nieko nedaro. Dar daugiau – vasarą kai kuriems žmonėms arterinio kraujospūdžio kontrolė pagerėja ir žmonės liaujasi vartoję vaistus, tikėdamiesi, kad „išgijo“. Po poros dienų ar savaitės tokiam žmogui kraujospūdis gali labai greitai šoktelti ir sukelti širdies ritmo sutrikimų, galvos smegenų insultą ar hipertenzinę krizę su galvos svaigimu, pykinimu“, - vardijo P. Trinkauskas.
Statinų poveikį dar 1976 m. nustatė mokslininkai Endo ir Kuroda. Lipidų kiekį mažinantys preparatai šiandien yra vieni dažniausiai išrašomų vaistų pasaulyje.
„Daug žmonių į šiuos vaistus žiūri kaip į chemiją, kuri sugadins kepenis, kasą, skrandį. Tai yra neteisingi mitai ir jų reikia atsikratyti. Šie vaistai, veikdami tam tikrus fermentus, receptorius, per pusę paros ar parą „išsiplauna“ iš organizmo, jį neutralizuoja kepenys ir jo koncentracija sumažėja. Todėl šiuos vaistus ir būtina vartoti kasdien“, - aiškino kardiologas.
Gydytojas šyptelėjo, kad lietuvių mitologijoje kaip itin veiksminga kraujospūdžio kontrolės priemonė yra laikoma kava. Taip, kofeinas kilsteli žemą kraujospūdį, tačiau šią bėdą turintiems žmonėms yra daug svarbenis pakankamas skysčių – vandens – vartojimas.
„Nuovargis, neišsimiegojimas, badavimas, nepakankamas skysčių vartojimas (o tai labai aktualu vasarą) – tai faktoriai, lemiantys žemesnį kraujo spaudimą. Jį, beje, neretai turi ir nėščiosios. Joms yra patariama pakankamai ilsėtis, vengti karštų patalpų, mažiau stovėti“, - kalbėjo jis.
Kitas svarbus ŠKL veiksnys – dislipidemija (tai kraujo riebalų, arba lipidų, koncentracijos pokyčiai kraujo serume, dažniausiai jų padidėjimas).
Cholesterolis, kalbant paprastai, yra į vašką panaši medžiaga, kurią neša kraujo tėkmė. Cholesterolio yra būtinas ląstelių veiklai, tačiau jei jo organizme yra per daug, padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Jei „blogojo“ cholesterolio kraujyje yra itin daug, žmogus rizikuoja susirgti stenokardija, miokardo infarktu, insultu, ateroskleroze, taip pat artritu. Nesiimant jokių priemonių, ant kraujagyslių sienelių susidaro cholesterolio sankaupos ir kraujas gali apskritai nebepratekėti.
„Aterosklerozė yra dažna, tačiau lėtos eigos liga, tačiau susidarius trombui ir prasidėjus smegenų deguodies badui, mes kalbame apie porą valandų, per kurias žmogus gali numirti. Vadinamųjų „lakūninių“ insultų žmogus nė nepajaučia – kalba, judesiai nesutrinka. Ilgainiui žmogus darosi encefalopatiškas – suprastėja atmintis, žmogus pradeda „klampiau“ mąstyti ir pan.“, - kalbėjo specialistas.
Paprastai sergantys dislipidemija nejaučia su šia liga susijusių specifinių simptomų, todėl kiekvienas žmogus kasmet turėtų išsitirti kraują. Esant cholesterolio pertekliui kraujyje, galima pastebėti gelsvus mazgelius po oda – ksantomas (cholesterolio sankaupas, kurių gali atsirasti aplink akis, ant sėdmenų, alkūnių, kelių, nugaros).
Tokiam pacientui pirmiausia reikėtų susireguliuoti dietą - vartoti daugiau produktų, turinčių nesočiųjų riebalų rūgščių – riešutų, sėklų, augalinės kilmės aliejų ir mažiau produktų, turinčių sočiųjų riebalų rūgščių – riebių pieno produktų, mėsos, jūros gėrybių. Vengti majonezo, kitų padažų, užkandžių greitojo maisto kavinėse. Kepimui naudoti alyvuogių ir rapsų aliejų, be to, rinktis tamsesnę duoną, pilnagrūdžius makaronus, ruduosius ryžius, grikius. Taip pat patariama valgyti neriebius pieno produktus − pieną, jogurtą.
Išvengti paties baisiausio scenarijaus gali padėti tik pirminė prevencija. Plačiau apie ją – pokalbyje su gydytoju.