Įgyvendinant sveikatos priežiūros tinklo reformą, teritorinė ligonių kasa (TLK) sudarys vieną sutartį dėl sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tais atvejais, kai visas sveikatos centro paslaugas savivaldybėje teiks viena gydymo įstaiga (struktūrinis sveikatos centras). Tuo tarpu, jei savivaldybėje esančios gydymo įstaigos bus pasirašiusios tarpusavio bendradarbiavimo sutartis dėl bazinio paslaugų teikimo (funkcinis arba struktūrinis-funkcinis centrai), TLK sudarys sutartis su esančiomis savivaldybėje gydymo įstaigomis, pagal įstatymus turinčiomis teisę teikti paslaugas.
„Vykdant sveikatos priežiūros tinklo reformą, kiekvienais metais numatyta skirti papildomų lėšų tam, kad į šeimos gydytojo komandą būtų galima įdarbinti vis daugiau specialistų. Tai leis palengvinti šeimos gydytojams tenkančią naštą, nes tam tikras jų atsakomybes galės perimti kiti komandos nariai. Galiausiai, šių pokyčių naudą pajaus gyventojai, nes jie galės lengviau gauti kokybiškas ir lengvai prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Pasak jo, šiam tikslui jau yra paskaičiuotas preliminarus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų poreikis – apie 10 mln. eurų per metus. Šeimos gydytoją komandą planuojama plėsti įdarbinant daugiau slaugytojų, socialinių darbuotojų, kurie vykdys atvejo vadybos funkcijas, akušerių, slaugytojų padėjėjų, kineziterapeutų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų.
Šiuo metu iš sveikatos priežiūros įstaigų yra renkama informacija apie šeimos gydytojų komandoje dirbančių specialistų skaičių ir darbo krūvį etatais. Įvertinus gautą informaciją, ligonių kasos jau nuo kitų metų pradės nuosekliai didinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros apmokėjimą, atsižvelgiant į konkrečios įstaigos besiplečiančią šeimos gydytojo komandos sudėtį.
Šeimos gydytojo pilnos komandos finansavimą planuojama didinti kasmet. Tikimasi, jog šeimos gydytojų komandos bus visiškai susiformavusios vėliausiai iki 2030 m.
SAM kartu su Valstybine ligonių kasa (VLK) taip pat turi aiškią viziją, kaip vykdant reformą turėtų būti įgyvendintas šeimos gydytojo skiriamų tyrimų krepšelio finansavimas. Šiuo metu atliekami paruošiamieji darbai – tyrimų klasifikatoriaus sukūrimas ir informacinės sistemos pritaikymas. Atlikus šiuos darbus, bus surinkta informacija apie šeimos gydytojų atliekamus tyrimus ir pagal tai apskaičiuojamas lėšų poreikis tyrimų krepšeliui atskirų amžiaus grupių pacientams. Pagal gydymo įstaigų pateiktus duomenis, planuojama, kad kitais metais bus atlikti galutiniai skaičiavimai ir sukurta teisinė ir finansinė bazė tyrimų fondui įgyvendinti.
Taip pat planuojama nuo kitų metų kasmet peržiūrėti ir atnaujinti šeimos gydytojų skatinamųjų priedų ir gerų darbo rezultatų sąrašą, kad pagal tai skiriamas finansavimas atitiktų aktualijas ir realiai skatintų pacientams teikiamos priežiūros kokybės augimą ir gerintų prieinamumą.
Viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad reforma sumažins šeimos gydytojo vaidmenį, kai skirtingos sveikatos sistemos grandys veiks viename centre. Specialistų įsitikinimu, sveikatos centras turėtų ne sumažinti šeimos gydytojo vaidmenį, o atvirkščiai – jį sustiprinti bei pagerinti bendradarbiavimą su centro gydytojais specialistais. SAM kartu su pavaldžiomis įstaigomis, savo ruožtu, tobulins apmokėjimo sistemą ir tokiu būdu skatins mažinti perteklinę hospitalizaciją bei šias lėšas panaudos specializuotų ambulatorinių paslaugų kainodaros tobulinimui, prioritetinių paslaugų kokybės gerinimui ir apimčių didinimui.
Šiam tikslui pasiekti bus tobulinamas gydytojų specialistų konsultacijų apmokėjimas taip, kad jis būtų siejamas ne su paslaugos lygiu, bet su paslaugos turiniu. Tai reiškia, kad apmokėjimas priklausys nuo konsultacijos metu atliekamų diagnostinių ir gydomųjų veiksmų imties bei patiriamų išlaidų šiems veiksmams atlikti.
„Kurdami sveikatos centrų finansavimo modelį, siekiame, kad mažėtų tuščių, pridėtinės vertės nekuriančių paslaugų, o specializuotas ir kokybiškas paslaugas pacientas gautų tada, kai jam jų išties reikia. Turime sukurti efektyviai veikiančią sistemą, atsisakyti kai kurių nereikalingų, formalių reikalavimų gydytojų specialistų konsultacijoms“, – sako VLK direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.
Įgyvendinant reformą taip pat bus plečiamas dienos stacionaro paslaugų spektras, peržiūrimas skubios pagalbos paslaugų apmokėjimas, jį taikant už suteiktas paslaugas pagal patvirtintas kainas. Svarstoma, kad mažose savivaldybėse, kur yra nedidelis skubios pagalbos paslaugų skaičius, bus taikomas mišrus apmokėjimo modelis, apmokėjimą už suteiktas paslaugas derinant su pastovia lėšų dalimi paslaugų teikimo užtikrinimui. Analogišką apmokėjimo modelį planuojama taikyti ir tais atvejais, jei sveikatos centre bus teikiamos terapinio profilio stacionarinės paslaugos.
Be to, planuojama sukurti naujas ambulatorines integruotas, kompleksines paslaugas ir jų apmokėjimo tvarką. Pagrindinė tokių paslaugų idėja – per vieną dieną suteikti pacientui jam reikalingų diagnostinių ir gydomųjų procedūrų kompleksą ir sumažinti perteklinių apsilankymų skaičių.
Jau šiais metais bus padidintos stacionarinių slaugos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų kainos, atsižvelgiant į atnaujintus šių paslaugų teikimo reikalavimus. Taip pat šiemet numatoma ir slaugos paslaugų namuose plėtra, t. y. daugiau ambulatorinės slaugos paslaugų bus galima suteikti didelius slaugos poreikius turintiems pacientams.
Rengiantis sveikatos priežiūros tinklo reformai, numatoma koreguoti paslaugų apmokėjimo tvarką. Lėšas gydymo įstaigoms planuojama perskirstyti taip, kad pagrindines ir dažniausiai pasitaikančias sveikatos problemas, sprendžiamas ambulatoriškai ar dienos paslaugomis, gyventojai turėtų galimybę rinktis ir gauti savo savivaldybės ribose. Tokiu būdu bus įgyvendintas vienas pagrindinių reformos tikslų – užtikrinti, kad pacientai gautų kokybiškas ir lengvai prieinamas paslaugas arčiausiai savo gyvenamosios vietos.
Kai tik reformos įstatymų paketas bus priimtas Seime, bus sudaromos darbo grupės, turėsiančios pakoreguoti paslaugų apmokėjimo tvarkas.