Kas antras pacientas nerado įprastų kompensuojamųjų vaistų: daugiau nei pusė sutiktų primokėti

Gyventojų tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė apklaustųjų realiai susidūrė su problema, kad per pastaruosius tris mėnesius vaistinėse nerado savo įprasto kompensuojamojo vaisto, o apie 60 proc. vartojančių kompensuojamuosius vaistus mano, kad dabartinis kompensuojamųjų vaistų sąrašas yra per trumpas ir turėtų būti platesnis.

Vaistų gamintojų asociacijos užsakymu „Spinter Research“ atliko gyventojų tyrimą, kuris parodė, kad daugiau nei pusė kompensuojamuosius vaistus vartojančių apklaustų pacientų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais vaistinėse nerado vieno ar kelių iki šiol vartotų vaistų. 28 proc. pacientų nerado vienų savo vartojamų vaistų, 22 proc. – keleto, o dar beveik 10 proc. nerado reikiamos dozės ar reikiamo dydžio pakuotės, rašoma pranešime spaudai.

„Kaip rodo apklausos rezultatai, daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad kompensuojamųjų vaistų sąrašas yra per trumpas ir pasirinkimas turėtų būti didesnis. Valstybė parodytų rūpestį savo piliečiais, jeigu suteiktų galimybę rinktis. Tam reikėtų praplėsti reikalavimų ribas, kad daugiau gamintojų ir jų vaistų patektų į kompensuojamųjų vaistų kainyną. Norėdami įsigyti savo reguliariai vartojamą vaistą, pacientai galėtų primokėti skirtumą, nes bazinė vaisto kaina yra kompensuojama“, – teigia Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė.

Net 41 proc. apklaustųjų teigė, kad į kompensuojamųjų vaistų kainyną nepatekusį vaistą jiems teko pirkti už visą kainą. 55 proc. pacientų sutiktų primokėti iki 15 eurų per mėnesį, kad įsigytų reikiamą preparatą, o 34 proc. už vaistus nenorėtų išleisti nė cento.

Įvedus naująją tvarką, į kainyną sunkiau įtraukiami ir sudėtiniai vaistai, skirti širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti. Tyrimo duomenimis, net 69 proc. pacientų perka šioms ligoms gydyti skirtus kompensuojamuosius vaistus. 61 proc. sudėtinius vaistus ilgiau nei 4 metus vartojančių apklausoje dalyvavusių žmonių ir toliau rinktųsi vietoj kelių tablečių išgerti vieną. Taip elgtųsi ne tik vyresnio, bet ir darbingo amžiaus pacientai.

Tyrimo duomenys atskleidė ir kitą problemą – tik 63 proc. pacientų nusiperka ir suvartoja gydytojo paskirtus kompensuojamuosius vaistus. 20 proc. pacientų nusiperka, kad turėtų atsargai, o 17 proc. vartoja vaistus nereguliariai ir jų lieka.

Šie skaičiai iškalbingi, nes parodo, kad būtina atidžiau prižiūrėti, kaip pacientai suvartoja paskirtus kompensuojamus vaistus. Tokiu būdu būtų skatinamas ne tik racionalus vaistų vartojimas, bet ir jų kompensavimui išleidžiamų lėšų panaudojimas.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2018 m. rugsėjo 19–26 dienomis Vaistų gamintojų asociacijos užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Spinter Research“.