Jų metu net 14 institucijų atstovai drauge jėgas sujungė stiprindami įgūdžius suvaldyti sudėtingiausias situacijas, iš viso pratybose dalyvavo apie 250 žmonių, rašoma pranešime spaudai.
Dalyvaujant užsienio ir Lietuvos ekspertams, stebint ir LR sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, pratybų Vilniaus oro uoste metu net penkias valandas imituota situacija, kad oro uoste nusileidžia orlaivis, kuriame galimai yra ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergantis asmuo.
Tai pirmosios tokio masto civilinės saugos funkcinės pratybos valstybinės reikšmės objekte – Vilniaus oro uoste ir naujausiame bei moderniausiame VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centre.
„Šiandienės funkcinės pratybos yra nuoseklaus ir ilgalaikio beveik dvejų metų rezultatas. Jos skirtos pasirengti sudėtingiausioms situacijoms, nors imituojamo atvejo išplitimo rizika Europoje yra vertinama kaip ypač maža. Tačiau tikime, kad visi, kurie yra atsakingi, kad Lietuva išliktų saugia jos gyventojams bei svečiams šalimi, turi būti nuolat pasirengę suvaldyti visas, net ir teorines grėsmes. O tam būtina, kad visos tarnybos žinotų ką, kaip ir kada jos turi daryti, kaip komunikuoti tarpusavyje, kaip tarpusavyje suderinti veiksmus, t. y. didinti parengties lygį. Vienintelis būdas tuo įsitikinti – pasitikrinti sąveikos veiksmingumą, imituojant kuo realesnę ir sudėtingesnę situaciją. Jei būsime pasiruošę sudėtingiausiam, tai be vargo įveiksime ir kitas mažiau pavojingas užkrečiamąsias ligas, jei toks pavojus kiltų“, – aiškina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.
Anot R. Lingienės, labai svarbu praktiškai patikrinti, ar parengti veiksmų planai yra tinkami tikslui pasiekti. Svarbiausia – išgelbėti gyvybę, apsaugoti oro uoste dirbančių įstaigų darbuotojus bei užkirsti kelią ligos išplitimui. Stiprindamas pasirengimą, NVSC dalyvauja ES projekte „Europos Sąjungos Bendrieji veiksmai – „Saugūs sveikatai vartai“, kurio tikslas europiniu lygiu stiprinti valstybių narių pasirengimą reaguoti į visuomenės sveikatos grėsmes patekimo į šalį vartuose.
Pratybų metu visų institucijų atstovai stiprino įgūdžius suvaldydami sudėtingiausią situaciją – itin pavojingą užkrečiamąją ligą – Ebolos hemoraginę karštligę. Vadovaujantis Lietuvos sveiktos apsaugos ministro 2002 m. įsakymu, Ebolos hemoraginė karštligė yra priskiriama ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų grupei.
Kodėl pratybos pasirinkta būtent ji? Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Ebolos virusas – viena iš dešimties pasaulinio lygio grėsmių sveikatai, taip pat PSO 2019 m. paskelbė tarptautinio masto ekstremalią situaciją dėl Ebolos hemoraginės karštligės protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje. Todėl, anot visuomenės sveikatos specialistų, svarbu būti pasiruošus šiai grėsmei, nors išplitimo Europoje rizika yra vertinama kaip ypač maža.
Lietuva pasiruošusi ir gali būti pavyzdžiu Europai
Vilniaus oro uostas yra paskirtasis oro uostas, kuriame, įtarus, jog orlaivyje yra sergantis pavojinga užkrečiamąją liga keleivis, turi leisti visi orlaiviai, nepaisant į kurį Lietuvos oro uostą jis skrido.
„Visi Lietuvos oro uostai periodiškai vykdo įvairios paskirties pratybas, tai yra neatsiejama mūsų darbo dalis, kuri padeda pasiruošti grėsmėms ir gilinti įgūdžius jas valdant. Šios pratybos būtent Vilniaus oro uoste buvo nemenkas iššūkis tiek dėl savo specifinio scenarijaus, tiek dėl pratybų dalyvių skaičiaus. Labai džiaugiamės, kad iššūkis mums nebuvo per didelis ir ši treniruotė pavyko“, – apibendrina Vilniaus oro uosto direktorius Dainius Čiuplys.
Pasak pratybas stebėjusio ir vertinusio užsienio eksperto – Hamburgo uosto sveikatos tarnybos vadovo med. dr. Martin Dirksen-Fischer, turinčio didelę visuomenės sveikatos grėsmių valdymo patirtį patekimo į šalį punktuose, Lietuva gali tapti viena iš lyderių grėsmių valdymo srityje ir tapti pavyzdžiu kitoms Europos valstybėms: „Svarbu, kad pratybų metu valdytas visas procesas – nuo bendravimo su orlaivio įgula jam dar nenusileidus iki ligonio nugabenimo į klinikas, jo tinkamo izoliavimo bei orlaivio keleivių kontaktinės informacijos surinkimo, psichosocialinės pagalbos teikimo.“
„Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos yra pasiruošusios įvairioms sudėtingoms medicininėms situacijoms. Esant būtinybei, susidarius atitinkamai epidemiologinei situacijai, pasirūpintų pacientų, įtariamų susirgus pavojinga užkrečiama liga, priėmimu, diagnostika ir gydymu. Klinikose dirba kompetentinga profesionalų komanda, tam specialiai įrengtos patalpos, yra reikiamos techninės, organizacinės priemonės“, – teigia VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius.
Pratybas organizavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas ir Valstybės įmonė Lietuvos oro uostų Vilniaus filialas.
Iš viso į pratybas įtraukta apie 100 savanorių, kurie prieš pratybas išklausė mokymus apie saugų elgesį oro uosto teritorijoje bei reagavimą orlaivyje įtarus užkrečiamųjų ligų atvejus, daugiau sužinojo apie Ebolos hemoraginę karštligę, užsikrėtimo būdus ir prevenciją.
Pratybose dalyvavo keturiolika skirtingų institucijų: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas, Lietuvos oro uostų Vilniaus filialas, VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkarda, Muitinės departamento prie LR VRM Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postas, VĮ „Oro navigacija“, antžemines paslaugas teikiančios UAB „Litcargus“ ir „Baltic Ground Services“, Policijos departamento prie LR VRM Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, UAB „GetJet Airlines“, aplinkos kenksmingumo pašalinimą atliekančios UAB „Dokrinas“ atstovai, nevyriausybinės organizacijos Maltos ordino pagalbos tarnyba ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.