Kas būtų, jei mirtinas MERS virusas pasirodytų ir Lietuvoje?

Pirmadienį paneigus įtarimus, kad Slovakijos ligoninės izoliatoriuje gydomas Pietų Korėjos pilietis yra užsikrėtęs mirtinai pavojingu MERS virusu, šiandien pranešta apie pirmąją viruso auką Vokietijoje - išsivysčius komplikacijoms dėl Artimųjų Rytų kvėpavimo sindromo (MERS), kuriuo užsikrėtė vasarį apsilankęs Arabijos pusiasalyje, mirė 65 metų vyras. Visame pasaulyje nuo 2012 metų MERS virusu užsikrėtė maždaug 1 200 žmonių, iš kurių 450 užsikrėtusiųjų mirė. Kas būtų, jei virusas atklystų ir Lietuvą?

VULSK Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Infekcinių ligų centro direktorius prof. Arvydas Ambrozaitis pasakojo, kad šis virusas, pavojingas, tačiau vargu ar jis sukeltų pasaulinę pandemiją.

„Lyginant su kitais virusais, šis nėra labai smarkiai plintantis. Aišku, jis pavojingas, kelia didelę grėsmę, tačiau vargiai ar jis turi galimybių išplisti po visą pasaulį, kad sukeltų pandemiją“, - sakė profesorius.

A. Ambrozaitis aiškino, kad koronavirusai - didelė grupė virusų, paplitusių visame pasaulyje tarp paukščių ir žinduolių. Kiekvienais metais jie sukelia nemažai peršalimo ligų žiemą ir anksti pavasarį.

„Jie dažniausiai sukelia lengvus susirgimus, pasireiškiančius karščiavimu, kosuliu, gerklės skausmu ir sloga. 2003 metais nustatytas naujas taip vadinamo sunkaus ūminio kvėpavimo takų sindromo koronavirusas (SARS-CoV), o 2012 metais - Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromo koronavirusas (MERS-CoV). Šie naujieji koronavirusai yra žymiai pavojingesni juo užsikrėtusiems asmenims, sukelia sunkias ligos formas ir didelį mirtingumą.

Manoma, kad šio naujojo koronaviruso MERS-CoV rezervuaras gamtoje yra vienkupriai kupranugariai. Tikėtina, kad pirminiai užsikrėtimai vyko per nepasterizuoto kupranugarių pieno vartojimą. Vėliau infekcija plito per antrinius užsikrėtimus , tai yra per užsikrėtimus jau nuo sergančio asmens“, - teigė Infekcinių ligų centro direktorius.

Paklaustas, ar lietuviams derėtų sunerimti dėl šio viruso, profesorius pabrėžė, kad gydymo įstaigos yra pasirengusios galimam ligonių antplūdžiui.

„PSO nerekomenduoja kelionių ir prekybos apribojimų į viruso paveiktas šalis. Rizika keliautojams užsikrėsti yra maža. Tinkamos atsargumo priemonės gali dar labiau sumažinti riziką. Kadangi virusas plinta per orą su lašeliais, todėl pagrindinės prevencijos priemonės yra asmeninės apsaugos priemonės, asmens higiena, sąlyčio su sergančiaisiais vengimas. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra pasirengusios priimti tokius ligonius kaip ir Ebolos virusinės hemoraginės karštligės atveju. Yra sudarytas infekcijos prevencijos ir valdymo veiksmų planas“, - užtikrino specialistas.

Visiems, vykstantiems į Arabijos pusiasalį ar Pietų Korėją, jis priminė pagrindines saugumo priemones:

- dažnai plauti rankas su muilu ar vandeniu arba naudoti antibakterinį rankų gelį;
- vartoti tik termiškai apdorotą mėsą ir pasterizuotą pieną (ypač gautą iš kupranugarių);
- nevartoti maisto paruošto antisanitarinėmis sąlygomis;
- plauti vaisius ir daržoves;
- laikytis tinkamų atsargumo priemonių būnant su sergančiu asmeniu, ypač jei jis viduriuoja, karščiuoja, kosti ir kt.
- vengti sąlyčio su naminiais ir laukiniais gyvūnais, ypač kupranugariais ir šikšnosparniais, su jų išskyromis;
kreiptis į medikus, jeigu išsivysto peršalimo ligos požymiai keliaujant arba praėjus 14 dienų po kelionės į Arabijos pusiasalį ar Pietų Korėją.

Svarbiausia laiku pastebėti virusą

Panašios pozicijos laikosi ir Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja Aurelija Žvirblienė. Specialistė pasakojo, kad nors nuo MERS nėra jokių vaistų ar skiepų, tačiau jis nėra labai lengvai perduodamas.

„Jei žmogus užsikrečia MERS virusu ir jam pasireiškia simptomai, jis yra ganėtinai pavojingas, mat šio viruso mirtingumas yra virš 30 proc. Tačiau jo užkrečiamumas yra santykinai nedidelis. Nors virusas ir perduodamas nuo žmogaus žmogui – oro lašeliniu būdu – tačiau šis perdavimas turi būti artimas. Bet tai nėra kaip, pavyzdžiui, gripo epidemijos metu. Medikų bendruomenė mano, kad į pandemijos MERS virusas tikrai nesukels.

Paklausta, ar Lietuva pasiruošusi hipotetinei situacijai, jei šalyje būtų nustatytas MERS atvejis, A. Žvirblienė teigė negalinti to patvirtinti, mat svarbiausia – savalaikė diagnostika.

„Aš nežinau, ar įstaigos, atsakingos už infekcinių ligų kontrolę, turi diagnostinių rinkinių, kurie leistų nustatyti virusą.

Simptomai panašūs į gripo ar kitos kvėpavimo takų ligos. Todėl reikėtų pažiūrėti, ar žmogus susirgęs tada, kai sugrįžęs iš šalių, kuriose šis virusas nustatyas. Jį reikėtų stebėti 14 dienų. Antras etapas yra patvirtinimas ir tam reikia atlikti molekulinį arba kraujo tyrimą, aš negaliu pasakyti, ar Lietuvos institucijos juos turi“, - sakė A. Žvirblienė.

Biotechnologijos instituto specialistė pastebėjo, kad MERS virusas iš dalies panašus į daug panikos pasėjusį Ebola virusą, kuris plito per kūno skysčius ir pabrėžė, kad visada išlieka pavojus, kai virusas plinta oru.

„Todėl žmonės turėtų turėti instrukcijas ir, pavyzdžiui, atokiai laikytis nuo žmogaus, neseniai sugrįžusio ir šalies, kur virusas nustatytas, ypač, jei toks žmogus čiaudi. Reikia vengti artimo kontakto. Rankas plauti, valyti rankenas, atsargiau elgtis oro uoste“, - priminė A. Žvirblienė.

Planas yra

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė DELFI patikino, kad Lietuva turi visas priemones, reikalingas viruso nustatymui bei kontrolei. Tam esą padėjo praėjusiais metais kilęs sąmyšis dėl Ebola viruso.

„Lietuviui jokių saugumo priemonių imtis dabar nereikėtų, nes nėra fiksuota nė vieno įvežtinio atvejo. Tačiau jis turėtų žinoti, kad Arabų pusiasalio šalyse jau trejus metus yra nustatytas šio viruso cirkuliavimas ir vyksta viruso perdavimas. Vykdamas į šias šalis jis turi tai žinoti ir būti atsargus, sekti mūsų rekomendacijomis, kurios yra mūsų internetinėje svetainėje.

Hipotetinėje situacijoje, panikos tikrai nebūtų, nes viskas praktiškai yra sustyguota. Turėjome labai geras teorines pratybas ir visą pasirengimo planą, priemones, kurios Lietuvoje buvo įgyvendintos praėjusių metų antrąjį pusmetį, ruošiantis Ebola epidemijai. Nieko naujo dabar tikrai nebūtų. Ligonis būtų pervežtas, izoliuotas ir gydomas taip, kaip numatyta pagal Ebola planą“, - sakė G. Zagrebnevienė.

Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja pabrėžė, kad medikų budrumas yra nuolat keliamas, jie žino, koks tai virusas, yra numatytos ir ligoninės, kuriose būtų gydomas ir izoliuojamas asmuo.

„Tos informacijos tikrai yra ir žinome, kaip su juo elgtis. Europos ligų kontrolės centro medikų ir PSO ekspertų vertinimu, šis virusas nėra kažkuo ypatingai baisesnis už Ebola virusą ir prevencinės priemonės būtų analogiškos“, - sakė specialistė.

Pasklidus žiniai apie MERS atvejį Lietuvoje pirmiausiai būtų atpažįstamas ligonis, jis būtų izoliuojamas ir gydomas. Tada būtų surandami artimi liognio kontaktai, šie žmonės taip pat būtų stebimi.

Pirmasis užsikrėtimo MERS virusu atvejis Pietų Korėjoje buvo diagnozuotas gegužės 20 dieną – pacientui, kuris anksčiau lankėsi Saudo Arabijoje. Šis 68 metų vyras pabuvojo keturiose gydymo įstaigose, kur užkrėtė kitus pacientus ir medikus, kol galiausiai buvo nustatyta jo liga. Nuo to laiko Pietų Korėjoje MERS virusu užsikrėtė 150 žmonių, iš kurių 16 mirė.