Kaip LRT.lt aiškino Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gintautas Barcys, ar vaistas bus receptinis, ar ne, nusprendžiama jo registracijos metu.
Jeigu vaistas – labai naujas ir jo veiklioji medžiaga dar menkai ištirta, jis dažniausiai įrašomas į receptinių medikamentų sąrašą.
„Esminis kriterijus, įrašant vaistą į receptinių sąrašą, – ar, jį vartojant, reikalinga gydytojo priežiūra“, – teigė G. Barcys.
Kad vaistai būtų receptiniai, gali pageidauti ir jų gamintojai, įvertindami jų rizikas.
Kodėl žuvų taukai ir vitaminas D – receptiniai?
Tiesa ar spekuliacijos, kad žuvų taukai ir vitaminas D – taip pat laikytini receptiniais preparatais ir juos nuo šiol galima bus įsigyti, tik gavus gydytojo receptą?
„Viskas priklauso nuo jų koncentracijos. Kiek žinau, tik vienas žuvų taukų preparatas yra receptinis, o visus kitus žuvų taukus galima įsigyti be receptų“, – tvirtino G. Barcys.
Tokie pat reikalavimai galioja ir receptiniams vitamino D preparatams.
Injekcijoms skirtas tirpalas – receptinis
Nemažai emocijų pastaruoju metu išgyveno tie žmonės, kurie naudoja kontaktinius lęšius, o jiems – fiziologinį tirpalą. Mat paaiškėjo, kad šiam tirpalui įsigyti taip pat reikės receptų.
„Nesupratu, kodėl keliama sumaištis ir apie kokį fiziologinį tirpalą kalbama? Girdėjau apie 9 proc. fiziologinį tirpalą – jis naudojamas tik injekcijoms, infuzijoms, todėl jo galima įsigyti tik su receptais. Kontaktiniams lęšiams fiziologinis tirpalas naudojamas ne pagal paskirtį. Tam reikėtų naudoti specialius lęšiams skirtus skysčius“, – aiškino G. Barcys.
Paklaustas, kodėl jau vasarą kai kuriose vaistinėse į raumenis leidžiamas nuskausminantis vaistas buvo parduodamas tik su receptais, tarnybos vadovas teigė, kad visiems injekciniams vaistams receptai yra būtini.
Tad ar anksčiau vaistininkai injekcinius vaistus, tarp jų ir vitaminą C, pardavinėjo pažeisdami įstatymus?
„Tikėtina, taip“, – tvirtino G. Barcys.
Vaistininkai tiesiog žmogiškai išsigando
Vaistinių asociacijos atstovė Kristina Nemaniūtė-Gagė tvirtino, kad sumaištį dėl vaistų įsigijimo vaistinėse sukėlė vadinamųjų slaptųjų pirkėjų atsiradimas.
„Bet kokios profesijos žmogus, jeigu jį kažkas netikėtai ima tikrinti, išsigąsta. Tai – žmogiška. Tačiau mūsų tyrimas parodė, kad situacija dėl receptinių ir nereceptinių vaistų įsigijimo pastaruoju metu beveik nepasikeitė.
O jeigu žmogus neturi recepto, tai vaistininkas visada gali rasti sprendimą, kuo pakeisti receptinį vaistą. Be to, vaistininkai turi teisę parduoti vaistą be recepto, jei žmogus serga kokia nors lėtine liga ir jam tas vaistas – būtinas“, – tvirtino K. Nemaniūtė-Gagė.
Kam naudinga, kad vaistai būtų receptiniai?
Seimo narė, patyrusi gydytoja Irena Degutienė sakė niekaip negalinti išsiaiškinti, kodėl registruoti vaistai taip ilgai būna receptiniai. „Juk tai – ne šventa karvė. Gyvenimas labai greitai keičiasi ir internete žmonės gali sužinoti, kam kokie vaistai skirti ir kaip jais gydytis. Todėl, mano galva, tų receptinių vaistų registruojant turėtų būti kuo mažiau“, – svarstė I. Degutienė.
Ji taip pat sakė turinti įtarimų, kad registracijos metu pažymėjus, jog vaistas yra receptinis, tai turi įtakos jo kainai.
Tačiau, pasak parlamentarės, nereceptinių vaistų visada parduodama daugiau, o receptinių – mažiau.
„Man taip pat visiškai neaišku, kam reikalingi tie kontroliniai pirkimai ir vaistininkų persekiojimas. Jeigu jums pakils kraujospūdis ir jūs, neturėdami recepto, negalėsite įsigyti greitai kraujo spaudimą mažinančio vaisto, tai jums arba tuoj pat prireiks važiuoti į ligoninę, arba skubėti pas gydytoją recepto. Bet galite ir nesuspėti“, – kalbėjo I. Degutienė.
Kodėl nebuvo sudaryti vaistų aprašai?
Buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, vertindama kilusį vaistų įsigijimo skandalą, pastebėjo, kad jam įtakos galėjo turėti tai, kad, įvedus kontrolinius pirkimus, nebuvo sudaryti sąrašai, kurie vaistai receptiniai, kurie – ne.
„Tiesiog nebuvo tinkamai pasiruošta įstatymo įsigaliojimui, nebuvo peržiūrėti vaistų sąrašai. Be to, iš to, kas vyksta pastarosiomis dienomis, man peršasi nuomonė, kad klibinama G. Barcio kėdė“, – šyptelėjo buvusi ministrė.
Paklausta, kam naudinga, o kam – ne, kad kokie nors vaistai atsiranda receptinių preparatų sąrašuose, R. Šalaševičiūtė prisipažino aiškaus atsakymo neturinti: „Vyksta amžina kova tarp tų farmacininkų, kurie pardavinėja inovatyvius vaistus, ir tų, kurie pardavinėja generinius vaistus. O jeigu vaistų bus parduodama mažiau, tai nuostolius patirs vaistininkai. Bet juk dažniausiai perkame tuos išreklamuotus nereceptinius vaistus.“