Toksoplazma (Toxoplasma gondii) – parazitinis pirmuonis, apsigyvenantis kačių šeimos atstovų organizmuose. Užsikrėtimas šiais pirmuonimis žmogui sukelia infekcinę ligą toksoplazmozę, kuri įprastai nesukelia jokių simptomų.
Tačiau nėščiosioms ši infekcija gali turėti skaudžių pasekmių: jų kūdikiai gali gimti su regėjimo, smegenų ir nervų sistemos pažeidimais.
Tyrimo autoriai teigia, kad toksoplazma gali būti infekuoti trečdalis pasaulio gyventojų (daugiau nei 2 mlrd. žmonių), o 15 mln. žmonių turi įgimtą toksolozmozę, tai yra infekcija užsikrėtė motinos įsčiose.
Taip pat mokslo įrodyta, kad toksoplazma, patekusi į galvos smegenis, veikia jų funkcijas, o tai sukelia tam tikrų psichikos ir elgesio pakitimų.
Kad išsiaiškintų, kas molekulių lygmenyje vyksta su toksoplazma užkrėstomis žmogaus smegenimis, tyrėjai atliko 246 įgimta toksoplazmoze sergančių pacientų duomenų analizę. Tirtas vadinamasis „infektomas“ – sudėtingų ryšių ir sąsajų tarp parazitų išskiriamo baltymo ir biocheminės nervų sistemos reakcijos į juos kompleksas. Tyrėjai nustatė, kad infektas stipriai iškraipo signalinių ryšių tarp neuronų kaskadas. Ir tie iškraipymai analogiški tiems, kurie stebimi esant neurodegeneracinei ligai, pavyzdžiui, Alzhaimerio ar Parkinsono.
Be to, mokslininkai priėjo prie išvados, kad toksoplazmos sukeliami signalinių ryšių tarp nervinių ląstelių iškraipymai didina epilepsijos riziką. Dar vienas mokslininkų atradimas – toksoplazmos infektas veikia daugiau kaip tūkstančio genų, kurių dauguma susijusi su vėžinių ląstelių formavimusi, aktyvumą.
„Gauti duomenys verčia mus peržiūrėti neurodegeneracinių ligų, vėžio ir epilepsijos priežastis. Dabar kalbant apie šias ligas negalima atmesti infekcijos poveikio“, – teigė vienas tyrimo autorių Taftso universiteto profesorius Dennis Steinler.