Pasak LSMU Kauno ligoninės atstovo Sauliaus Tvirbuto, legionelioze užsikrėtusių pacientų per savaitgalį atvyko dar du. Tad iš viso šiuo metu ligoninėje guli 10 tokia liga sergančių žmonių.
„Iš viso 10 pacientų turime, sergančių legionelioze. Iš 10 pacientų 2 yra labai sunkios būklės, jiems reikia intensyvios terapijos ir reanimacijos“, – kalbėjo S. Tvirbutas.
Pacientų amžius labai įvairus, tačiau nėra vaikų.
„Nėra vienos amžiaus grupės, tik vaikų nėra. Tokie pacientai, su sunkesne ligos forma, pas mus pradėjo važiuoti nuo penktadienio“, – sakė S. Tvirbutas.
Pašnekovo teigimu, medikai tokio didelio legioneliozės protrūkio jau seniai neprisimena.
„Mes nelabai galime plačiau komentuoti, tai turėtų padaryti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Kiek kalbinau infekcinių ligų gydytojus, jie neatsimena, kad būtų tiek daug susirgimų vienu metu. Anksčiau jų taip pat pasitaikydavo, bet tokio kiekio žmonių vienu metu jie neprisimena, kad būtų turėję“, – sakė S. Tvirbutas.
Antradienį po pietų komentarą atsiuntė ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Pateikiame jų komentarą.
„Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad balandžio 27–gegužės 2 dienomis gavo 12 pranešimų apie Kauno apskrityje užregistruotus legioneliozės atvejus, iš kurių 9 – Kauno rajone, 3 – Kauno mieste. Primename, kad ši liga plinta per vandens purslus (aerozolius) su Legionella bakterijomis (legionelėmis). Legionelių dauginimuisi ypač palankus nepakankamai šaltas arba nepakankamai karštas vanduo. Epidemiologinio tyrimo metu gautos informacijos duomenimis, šiuo metu nėra nustatytų sąsajų su kokia nors viena vieta (pavyzdžiui, vieša vieta), kurioje lankydamiesi susirgę asmenys galėjo užsikrėsti. Susirgusiųjų gyvenamuosiuose būstuose atliekami vandens laboratoriniai tyrimai.
Iš dvylikos susirgusiųjų 6 asmenys gyvena daugiabučiuose namuose, 6 – vienbučiuose būstuose. Visi susirgusieji gydomi ligoninėse. Epidemiologinio tyrimo metu išsiaiškinta, kad 6 susirgusieji gyvena keturiuose daugiabučiuose namuose ir visi naudoja centralizuotai tiekiamą šaltą vandenį, 5 iš jų naudoja centralizuotai tiekiamą karštą vandenį, vienas vandenį šildo savarankiškai elektriniu šildytuvu (boileriu). Kiti 5 susirgusieji, gyvenantys vienbučiuose gyvenamuosiuose būstuose, naudoja šaltą vandentiekio vandenį, o vandens pašildymui naudoja boilerius, 1 asmuo – šachtinio šulinio vandenį.
NVSC Kauno departamentas susisiekė su daugiabučių administratoriais ir pateikė informaciją apie tai, kokių būtina imtis prevencinių priemonių. Taip pat ligonių gyvenamuosiuose būstuose organizuojamas vandens laboratorinių tyrimų atlikimas (imami mėginiai), kurių rezultatų paprastai laukiama 10 dienų.
2023-05-02 inicijuotas tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame dalyvavo Kauno rajono savivaldybės atstovai, Kauno vandenų Vičiūnų vandenvietės ir AB „Kauno energija“ atsakingi darbuotojai, kuriame buvo aptarti tiekiamo geriamojo vandens stebėsenos rezultatai, aiškinamasi, kas galėjo lemti vandens tiekimo galimus sutrikimus, bei sprendžiama, kaip galima būtų užtikrinti pastovų tinkamos temperatūros karšto vandens tiekimą daugiabučiuose namuose Kauno rajone bei informuoti individualių namų gyventojus apie karšto vandens sistemų profilaktines priemones“, – rašė NVSC.
„Delfi“ primena, kad apie rimtą situaciją portalas „Kas vyksta Kaune“ pranešė jau penktadienį.
„Situacija iš tiesų rimta. Iš Garliavos su legioneliozės simptomais jau atvežti 8 pacientai. 7 iš jų liga patvirtina, o vienas, rimtos būklės vyras, dar laukia atsakymų, bet simptomai panašūs. Iš tų atvejų – 5 guli infekcinių ligų skyriuje, kitas žmogus reanimacijoje, dar vienas vežamas iš priimamojo. Patvirtinti galime, kad visi atvejai iš Garliavos, tačiau visi pacientai atvyko iš skirtingų namų, tai tikslios židinio vietos dar nežinome“, – portalui penktadienį teigė J. Kuzmickaitė.
Nuo infekcijos apsaugo profilaktika
Kaip nurodo Nacionalinis Visuomenės Sveikatos centras, nuo legioneliozės – ūminės infekcinės kvėpavimo takų ligos, kurią sukelia bakterijos – saugo tinkama profilaktika. Siekiant užkirsti kelią legionelėms daugintis, visose vandens tiekimo sistemose turi būti užtikrinta nuolatinė jos priežiūra ir palaikoma tinkama temperatūra.
„Vandens tiekėjai turi užtikrinti tinkamą tiekiamo vandens sistemos priežiūrą ir temperatūrinį režimą. Tad ir gyventojai turėtų būti budrūs ir pastebėję, kad karšto vandens temperatūra nesiekia 50 laipsnių, iš karto kreiptis į vandens tiekėją“, – pabrėžia visuomenės sveikatos specialistai.
Kas yra legioneliozė?
Legioneliozė – ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia bakterija Legionella pneumophila. Jai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – Legionierių liga (būdingas karšiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija) ir antroji – Pontiako karštligė (pasižymi lengvesne ligos eiga be pneumonijos). Legionelių sukeltos ligos inkubacinis periodas – 2–10 dienų.
Suserga apie 5 proc. užsikrėtusiųjų asmenų. Pajutus ligos simptomus, būtina kreiptis į gydytoją.
Kaip užsikrečiama legionelioze?
Paprastai užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio (smulkių vandens lašelių), kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose ir pan. Jos dažniausiai paplitusios oro kondicionavimo sistemose (patalpų, automobilių, medicininės įrangos). Netinkamai prižiūrint vandens tiekimo sistemas, legionelioze galima užsikrėsti gyvenamuosiuose namuose, viešbučiuose, sporto klubuose, vandens pramogų parkuose ir pan.
Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia. Neužsikrečiama ir geriant vandenį ar valgant bei gaminant maistą. Legionelioze gali susirgti įvairių amžiaus grupių žmonės, bet imlumas ligai priklauso nuo imuninės sistemos būklės.
Kokia aplinka palanki daugintis legionelėms?
Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra 20–45 °C. Žemesnėje nei 20 °C ir aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje jos nesidaugina, bet išlieka gyvybingos. Legionelės gali daugintis karšto ir šalto vandens cisternose, ypač vidiniuose paviršiuose, silpnai tekančiame arba visiškai stovinčiame vandenyje, neprižiūrimuose, netvarkinguose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose, vandens šildytuvuose ir karšto vandens laikymo talpose.
Esant aukštesnei nei 66 °C temperatūrai legionelės žūva, tačiau rekomenduojama tokią temperatūrą išlaikyti ne mažiau kaip 25–30 min.
Kaip apsisaugoti nuo legioneliozės?
Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C–60 °C .
Šalto vandens temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 20 °C. Karštas vanduo turi cirkuliuoti. Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti, jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.), prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių.
Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus. Po vandens šildytuvų ar vandens tiekimo sistemų remonto, prieš šildymo sezoną rekomenduojama karšto vandens sistemas 2–4 val. dezinfekuoti chloro preparatais arba atlikti terminę dezinfekciją (termošoką).