Pavojingiausia – garbaus amžiaus pacientams
Clostridium difficile (C. difficile) yra sporas sudaranti gramteigiama anaerobinė bakterija, kuri įprastinėmis sąlygomis vegetuoja žmogaus storajame žarnyne. C. difficile yra dažna hospitalinės diarėjos sukėlėja.
„Clostridium difficile infekcija dažniausiai susergama po antibiotiko vartojimo – ilgalaikio bei trumpalaikio gydymo, ypač itin plataus spektro antibiotikais. Šeimos gydytojai mėgsta skirti antibiotikus, kalti ir savigyda užsiimantys pacientai – antibiotikai vartojami gydant gripą, aukštą temperatūrą ar slogą“, - stebėjosi E. Tamašauskienė.
Infekcija yra pražūtingiausia senyvo amžiaus pacientams dėl jų gretutinių ligų.
„Pavyzdžiui, jie serga širdies ligomis, cukriniu diabetu, lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis ir pan. Šie pacientai dažniau patenka į stacionarus ir, savaime aišku, dažniau gydomi antibiotikais. Senyviems žmonėms su gretutinėmis ligomis ši infekcija gali būti ir paskutinė. Tokia statistika yra visame pasaulyje – šie pacientai miršta ne nuo šios infekcijos, o nuo gretutinių ligų, kurios dar pablogėjo šios infekcijos fone“, - aiškino ligoninės atstovė.
Infekcija pasireiškia karščiavimu, viduriavimu, pacientą gali pykinti, pakilti temperatūra.
„Sunkiausios komplikacijos – žarnų diliatacija (išsiplėtimas), galimas kraujavimas iš žarnyno, sunkus kolitas (storosios žarnos uždegimas)“, - vardijo pašnekovė.
Anksčiau į ligoninę dėl šios infekcijos patekdavo tik garbaus amžiaus asmenys, tačiau dabar situacija pasikeitė. Be to, ši infekcija gali būti ir hospitalinė – ja užsikrečiama ligoninėje nuo kito sergančiojo.
„Dėl to labai svarbu izoliuoti šiuos pacientus, kad jie infekcijos neplatintų. Dabar jie užima pusę mūsų skyriaus. Kito profilio stacionariame skyriuje šie asmenys negalėtų būti, mat kiltų užkrato grėsmė“
„Pacientė buvo jauna (virš 30 metų), visiškai sveika, neturėjo gretutinių ligų. Pas šeimos gydytoją moteris apsilankė dėl slogos ir kosulio, temperatūra siekė 37,2. Gydytoja nedariusi jokių tyrimų, tačiau įtardama virusinę infekciją, pacientei paskyrė labai plataus profilio antibiotiką. Po 5 dienų moteris ėmė viduriuoti, pateko į ligoninę ir mes patvirtinime Clostridium difficile infekciją. Nors gydymas buvo sėkmingas, tačiau pacientei ėmė skaudėti sąnarius, jie ėmė tinti. Pagal literatūrą, tai – labai labai retas reaktyvinio artrito atvejis“, - pasakojo E. Tamašauskienė.
Šią diagnozę dar turėtų patvirtinti reumatologai.
Veiksminga transplantacijos procedūra
Pasirodo, infekciją sukeliančią bakteriją turime daugelis, tačiau ne visiems ji suveši.
„Dėl antibiotikų vartojimo žarnyne sunaikinamos gerosios bakterijos, palaikančios žarnyno mikroflorą. Šiame fone pradeda vešėti Clostridium difficile bakterija-lazdelė, neretai esanti ir sveiko žmogaus ar net kūdkio organizme. Sukėlėjas pažeidžia žarnyno gleivinę, prasideda viduriavimas. Bakterija taip pat išskiria du toksinus, sukeliančius karščiavimą, sunkesnę būklę“, - aiškino gydytoja.
Clostridium difficile infekcijos pacientų gydymas tęsiasi bent 10 dienų, tačiau ne visiems būtinas gydymas ligoninėje.
„Visgi kadangi dauguma pacientų – senyvo amžiaus (praėjusių metų pacientų amžiaus vidurkis 76,8 m.), jiems saugiau būti ligoninėje. Jaunesnius pacientus, jei būklė nėra sunki, išleidžiame gydytis ambulatoriškai“, - pasakojo Infekcinių ligų II skyriaus vedėja.
Gydytoja pabrėžė, kad ši infekcija yra linkusi atsinaujinti.
„20 proc. atvejų infekcija recidyvuoja – kartojasi. Žmogus baigia 10 dienų gydymą ir vėl suserga po 2-3 ar 4 savaičių. Infekcija grįžta antrą, trečią ar ketvirtą kartą ir vis blogina paciento būklę“, - skaičiais iliustravo ji.
Norint padėti šiems pacientams, jie perkeliami į gastroenterologijos skyrių.
„Ten jiems atliekama mikrobiotos transplantacija – pacientui persodinamos sveiko žmogaus – donoro – išgrynintos išmatos, siekiant atkurti normalią žarnyno mikroflorą. Ši procedūra atliekama labai sėkminga ir pasitvirtina 95 atvejais iš 100 – infekcija beveik niekada nebesikartoja“, - teigė E. Tamašauskienė.
Skaičiai gąsdinančiai kyla
Šios infekcijos protrūkis – dar viena proga kalbėti apie neracionalų antibiotikų vartojimą. Juk skaičiai – iškalbingi.
„Mes, infekcinių ligų gydytojai, skaitome paskaitas šeimos gydytojams, kalbame apie šią problemą didesnėse konferencijose. Tačiau kol kas skaičiai tik prastėja. Mūsų skyriuje praėjusiais metais dėl Clostridium difficile infekcijos gydyti 205 pacientai. Dar 100 pacientų gulėjo kituose skyriuose. Iš 305 pacientų 2016 m. mirė 49 asmenys. Bet, kaip minėjau, mirčių statistikos nereikia tiesiogiai sieti su infekcija – pacientų būklė tikrai pablogėjo dėl šios infekcijos, tačiau jie dažniausiai turi ir gretutinių ligų ir miršta, pavyzdžiui, nuo širdies, inkstų nepakankamumo, sepsio ir kt. Šie pacientai, paprastai tariant, visiškai nusilpsta nuo viduriavimo, karščiavimo“, - pasakojo ji.
2013 m. rudenį buvo vienas šios infekcijos atvejis. 2014 m. – 12 atvejų. 2015 m. - 173 atvejai. Infekcija plinta geometrine progresija.
„Todėl, kai įmanoma, reikia rinktis siauresnio spektro antibiotikus, visada įsitikinti, kad antibiotikai yra būtini ir jokiu būdu neužsiimti savigyda“, - pabrėžė Kauno klinikinės ligoninės atstovė.
Paklausta, ar gerųjų bakterijų vartojimas po antibiotikų kurso padeda – gydytoja buvo skeptiška.
„Kadangi infekcija pas mus registruota nuo 2013 metų, turėjome paruošti šios ligos algoritmą. Vadovavomės naujausiomis Europos infektologų ir klinikinių mikrobiologų gairėmis 2015 m. ir ten aiškiai pasakyta – probiotikai yra nerekomenduojami. Tai reiškia, kad absoliučiai klinikiniais tyrimais nėra įrodytas jų veikimas, gydant šią infekciją. Jie nekenkia, tačiau nėra įrodymų, kad jie pagerina būklę“, - aiškino E. Tamašauskienė.