Trichineliozė - ūmus žmonių ir gyvūnų susirgimas, kurį sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Žmogus užsikrečia valgydamas nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną, šernieną arba kitokią žvėrieną, kurios raumenyse yra trichinelių lervų.
Ligos požymiai dažniausiai išryškėja parėjus 2-3 savaitėms nuo užsikrėtimo. Trichineliozė žmonėms pasireiškia silpnumu, pykinimu, aukšta temperatūra, veido, akių vokų pabrinkimu, raumenų bei sąnarių skausmais.
Židinių epidemiologinių tyrimų analizė rodo, kad žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta per infekuotą trichinelėmis kiaulieną ir šernieną. 2003-2012 m. duomenimis, dažniausiai žmonės trichinelioze užsikrėtė per trichinelėmis infekuotą kiaulieną (53,5 proc. visų žmonių trichineliozės atvejų), per šernieną – 23 proc. ir 23,5 proc. atvejų lieko neišaiškinti.
Kaip išvengti užsikrėtimo trichinelioze?
*Maistui vartoti tik veterinarijos specialistų patikrintą kiaulieną ir šernieną. Visa skerdiena turi būti tikrinama dėl trichineliozės. Reikia nupjauti gabaliuką (apie 100 gramų) raumenų (geriausiai diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių raumenų) ir nunešti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Tik gavus neigiamą atsakymą, galima vartoti mėsą maistui. Jeigu skerdienoje randama nors viena trichinelės lerva, skerdiena turi būti sunaikinama. Trichinelių lervos yra labai atsparios.
*Sušaldytos iki -18°C temperatūros mėsoje trichinelių lervos žūna per 10 dienų. Sūdant ar rūkant mėsą bei dešras, jos žūna tik viršutiniuose sluoksniuose. Net verdant ar kepant didelius gabalus, jų viduje trichinelės išlieka gyvos.
*Nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos. Į turgavietes patenka mėsa patikrinta dėl trichineliozės, tačiau kilus įtarimui dėl mėsos kokybės, galima paprašyti, kad būtų parodytas veterinarijos laboratorijos spaudas ant mėsos.
*Graužikai yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje. Pelės žiemai subėgdamos į gyvenamuosius namus, pavasarį – į laukus ir miškus, perneša šią ligą nuo laukinių gyvūnų naminiams, ir atvirkščiai. Todėl būtina ūkiuose naikinti graužikus, nuo kurių dažniausiai ir užsikrečia kiaulės, nutrijos ir kiti gyvūnai.
*Kiaules gali užkrėsti ir medžiotojai, jas šerdami žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, kurios gali būti užkrėstos trichinelėmis. Todėl sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar laukiniai gyvūnai.