Pradėjus tirti augalą – sukūrė vaistą
„Pradinis mūsų tikslas buvo surasti inovatyvias technologijas, kurios pagerintų biologiškai aktyvių medžiagų ekstrakciją, išeigą ir jų tirpumą organizmo skrandyje ir žarnyne. Kaip modelinę medžiagą pasirinkome kvapniąją aniužę, ne todėl, kad iš jos sukurtume preparatą, bet todėl, kad pasižiūrėtume, kokių ten yra veikliųjų junginių“, – pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų grupės vadovė Jurga Bernatonienė.
Pradėjus tyrinėti šį augalą, mokslininkai sukūrė vaistą. Lietuviai nebuvo atradę nieko panašaus, kas visiškai pakeistų įprastai vartojamą vaistą ir būtų augalinis, bet ne homeopatinis.
„Šitas preparatas veikia būtent širdies ritmo sutrikimus, gali juos reguliuoti. Tikimės, kad galės numalšinti ektopinius židinius – taip vadinamus širdies permušimus ir atstatyti ritmingą širdies veiklą“, – sakė vyriausioji mokslo darbuotoja Regina Mačianskienė.
Pasaulyje širdies ligoms gydyti analogų gali nebūti.
„Mūsų žiniomis, kiek teko domėtis, bent jau gamtinio junginio tikrai nėra. Cheminių preparatų yra, bet, kaip žinote, visi cheminiai preparatai turi labai daug pašalinių poveikių“, – sakė R. Mačianskienė.
Domisi amerikiečiai
Vaistą kūrė 5 išradėjai, kurie net mokslinėje literatūroje nerado, kad kažkas būtų aprašęs veiksliąsias aniužės savybes.
„Peržvelgėme ir literatūros duomenis, kuriose neradome, kaip būtų galima išskirti veikliuosius junginius, kurie būtų šioje augalinėje žaliavoje. Pirmiausia ir pradėjome savo darbus nuo ekstrakcijos metodų, kad išrinktume tinkamiausią“, – kalbėjo vaistų technologijos doktorantė Lauryna Pudžiuvelytė.
Aniužė nebuvo priskiriama prie vaistinių augalų. Vaisto kūrimas užtruko daugiau nei 5 metus. Nors jis jau patentuotas, bet kol kas dar nėra registruotas. Pirminis jo variantas – skystis, vėliau atsiras ir įvairios kitos formos.
Vaistu jau domisi dvi didelės kompanijos, viena jų – amerikiečių. Gali būti, kad perversmą Lietuvos moksle padaręs atradimas gali nepatekti į mūsų vaistines.
„Vaistinėje šių produktų nereikėtų ieškoti, nes produktai buvo patentuoti tarptautiniu mastu, bet neregistruoti. Po klinikinių tyrimų ir registracijos, atsižvelgiant į tai, kur bus komercializuotas patentas, šie vaistai gali atsirasti arba vienoje iš Europos sąjungos valstybių, arba Japonijoje, arba JAV“, – sakė Jurga Bernatonienė.
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos išlieka dažniausia Lietuvos gyventojų mirties priežastimi. Tiriant aniužę mokslininkai surado, kad vaistas gali turėti ir priešvėžinių savybių. Ruošiamas projektas leisiantis ištirti ar iš šios žolės galima sukurti dar vieną vaistą, skirtą vėžio gydymui.