Kauno klinikų pacientas, kuriam pirmajam pritaikytas modernus gydymas, jaučiasi gerai ir džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe. Šią technologiją netrukus ims naudoti ir tyrimus atliekantys kitų šalių medicinos centrai.
Pasitikėjimas profesionalumu
76 metų pacientas skundėsi maudžiančio pobūdžio krūtinės skausmu ir progresuojančiu dusuliu, kuris vyrą vargino net nedidelio ir vidutinio fizinio krūvio metu.
Dėl dvejus metus kamavusių simptomų pacientas kreipėsi į LSMU ligoninės Kauno klinikų medikus. Jį konsultavęs gydytojas kardiologas nustatė kritinę aortos vožtuvo stenozę.
Atliktų instrumentinių tyrimų duomenys buvo aptarti Širdies komandos susirinkime. Specialistų komanda nusprendė, kad pacientui geriausia atlikti aortos vožtuvo implantaciją per kateterį – TAVI procedūrą.
Dirbo daugiadalykė komanda
Pasak Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovo prof. dr. Rimanto Benečio, pasirinkimas pirmąją tokio tipo aortos vožtuvo implantaciją atlikti būtent Kauno klinikose patvirtina tarptautinį universiteto ligoninės pripažinimą.
„Sėkminga ir sklandi procedūros eiga bei pasiekti rezultatai rodo glaudžias daugiadalykės komandos bendradarbiavimo galimybes tarp širdies chirurgų, intervencinių kardiologų, anesteziologų, kardiologų bei radiologų,“ – pažymėjo prof. dr. R. Benetis.
Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika nuo 2021 metų dalyvauja daugiacentriuose tokio tipo aortos bei kitų širdies vožtuvų klinikiniuose tyrimuose pacientams, sergantiems širdies vožtuvo patologijomis.
Atvėrė naujas gydymo galimybes
„Kiekvieno paciento klinikiniai bei instrumentinių tyrimų duomenys yra aptariami bendrame Širdies komandos susirinkime. Per jį parenkama pacientui palankiausia aortos vožtuvo stenozės gydymo taktika,“ – pasakojo klinikos vadovas.
R. Benetis pažymėjo, kad būtent per šį klinikinį tyrimą atliktų tyrinėjimų dėka ir buvo atlikta pirmoji tokio tipo aortos vožtuvo operacija.
„Dalyvavimas daugiacentriuose klinikiniuose tyrimuose atveria naujas gydymo galimybes mūsų pacientams bei suteikia tolesnes tarptautinio bendradarbiavimo galimybes su kitais pasaulinį pripažinimą pelniusiais centrais“, – sakė prof. dr. R. Benetis.
Laimimos lenktynės su laiku
Pasak Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytojo intervencinio kardiologo Kasparo Briedžio, TAVI procedūrų Kauno klinikose sparčiai daugėja – 2021-aisiais metais buvo atlikta 112 tokių operacijų.
„Sausų vožtuvo burių technologija leidžia gaminant TAVI vožtuvą išsyk jį steriliai sumontuoti ant įvedimo sistemos, kuria naujas aortos vožtuvas įvedamas per šlaunines arterijas“, – sakė K. Briedis.
Gydytojas pažymėjo, kad toks gydymo metodas leidžia reikšmingai sutrumpinti pačios procedūros laiką bei sumažinti pasiruošimo implantacijai etapų skaičių. Tokios lenktynės su laiku ypač svarbios gelbstint paciento gyvybę.
„Šis metodas yra TAVI vožtuvų ateitis, nes prieš daug metų ir pirmieji širdies kraujagyslių stentai buvo užmaunami ant balionų operacinėse, o vėliau implantuojami į vainikines arterijas. Šiandien įvairaus dydžio stentai jau gamykloje sumontuojami ant balionų ir steriliai guli operacinių lentynose,“ – sakė K. Briedis.
Parinks tinkamiausią vožtuvą
Kardiologas pridūrė, kad tokia technologija atveria daugiau galimybių ir per pandemijos laikotarpį. Mat dabar neliko būtinybės laukti užsienio specialistų, kurie iki šiol atvažiuodavo ir prieš operaciją sumontuodavo naują vožtuvą.
„Kiekvienam pacientui prieš planuojamą TAVI procedūrą atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas su kontrastu, išmatuojami kalcifikuoto aortos vožtuvo dydžiai, įvertinamos galimos operacijos rizikos bei parenkamas tinkamiausias vožtuvas“, – apie planavimo etapus pasakojo K. Briedis.
Gydytojui ypač džiugu, kad Kauno klinikose dabar bus galima pasirinkti tarp 5 skirtingų technologijų ir konstrukcijų aortos perkateterinių vožtuvų: „Kiekvienam pacientui galėsime parinkti patį tinkamiausią vožtuvą.“
Dirbo didžiulė komanda
Sklandžią procedūros eigą užtikrino daugiadalykė Kauno klinikų specialistų komanda. Operacijai vadovavo Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas prof. dr. R. Benetis, Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus gydytojas intervencinis kardiologas K. Briedis, gydytojas intervencinis kardiologas M. Jurėnas bei Širdies chirurgijos skyriaus vadovas prof. P. Jakuška.
Operacijos eigą, echokardiografinį ištyrimą užtikrino gydytoja kardiologė dr. Eglė Rumbinaitė, Širdies ydų sektoriaus vadovė doc. Vaida Mizarienė, Širdies chirurgijos anesteziologijos ir intensyvios terapijos skyriaus vadovas doc. Tadas Lenkutis, anestezijos ir intensyvios terapijos bei operacinės slaugytojos, technikos inžinierius, operacinės radiologai technologai, pagalbiniai darbuotojai.
Pacientas jaučiasi puikiai
Po širdies aortos vožtuvo keitimo operacijos ypač svarbus pirmasis mėnuo, nes būtent šiuo laikotarpiu pacientą gali ištikti daugiausia komplikacijų.
Kauno klinikų medikų kolektyvas pasidžiaugė, kad po unikalios operacijos pacientas jaučiasi puikiai. Praėjus kritinėms 30 dienų, jis buvo atvykęs į ligoninę, kur jam buvo atlikti visapusiai tyrimai. Jie patvirtino, kad pirmoji tokio tipo operacija atlikta nepriekaištingai.
Klinikinis „Dviejų etapų savaime išsiplečiančio (SI) aortos vožtuvo sistemos Vienna pirmasis žmonėms (angl. FIH) galimybių/pagrindimo“ tyrimas finansuojamas medicinos technologijų įmonės „P+F Products +Features GmbH“, esančios Austrijoje. Pagrindinis tyrėjas – prof. Rimantas Benetis. Taip pat tyrime dalyvauja Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos bei Kardiologijos klinikų medikai: prof. Povilas Jakuška, Kasparas Briedis, Martynas Jurėnas, doc. Vaida Mizarienė, dr. Eglė Rumbinaitė, o kompiuterinės tomografijos tyrimus atlieka Radiologijos klinikos gydytojas radiologas doc. Antanas Jankauskas. Po atlikto aortos vožtuvo protezavimo pacientai bus stebimi vienerius metus. Tikimasi, kad šiame tyrime dalyvaus 45 pacientai, iš kurių 10 bus gydomi Kauno klinikose, o likę 35 – kituose medicinos tyrimų centruose.