Medikai sunerimę: klaida prilyginama žmogžudystei
Kauno klinikų chirurgo, profesoriaus Žilvino Saladžinsko teismo procesas, kuriam jis po ligonės mirtimi pasibaigusios operacijos sulaukė kaltinimų aplaidumu bei netyčiniu pacientės gyvybės atėmimu, sukėlė nemažą rezonansą ne tik visuomenėje, bet ypač medikų bendruomenėje. Gydytojai socialiniuose tinkluose solidarizuojasi su kolega, kurį teismo prašoma nubausti lygtine laisvės atėmimo bausme bei dvejus metus uždrausti dirbti gydytoju. Pats Ž. Saladžinskas pripažino, jog ši bausmė jam reikštų pabaigą.
Kauno klinikose, kur dirba teismo nuosprendžio laukiantis Ž. Saladžinskas jaučiama įtampa ir nerimas. Medikai kalba apie galimą precedento susiformavimą, kai priimant rizikingą, tačiau pacientą išgelbėti galintį sprendimą, nesėkmės atveju tektų sėsti į teisiamųjų suolą.
„Esame labai sukrėsti ir įskaudinti, kad vis dar gyvename tokioje sistemoje, kai už netyčinė klaida prilyginama šaltakraujiškai įvykdytai žiauriai žmogžudystei“, – portalui DELFI sakė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė, profesorė Rūta Nadišauskienė.
Ilgai mokomasi ne tam, kad rafinuotai nužudytų žmogų
Kalbėdama apie medicinos pažangą šalyje ir tai, kad mūsų specialistai kviečiami dalintis patirtimi į kitas šalis, teisinį reguliavimą R. Nadišauskienė prilygino Kazachstane įvykusiam atvejui, kai mirus gimdyvei buvo nuteista ar įkalinta visa medikų komanda: anesteziologai ir akušeriai-ginekologai.
„Toks kelias verčia mus labai pamąstyti, ar verta rizikuoti, ar verta tiek daug savo jėgų ir žinių skirti sudėtingiems atvejams. Galbūt galima nueiti lengvesniu keliu ir niekas tavęs nenubaus“, – svarstė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė.
Profesorė R. Nadišauskienė sakė supranti skausmą, kurį turi išgyventi mirusio žmogaus artimieji. Tačiau asmeninės vendetos, keršto troškimas, jos manymu šioje situacijoje nėra racionaliausia išeitis. Pasak medikės, senosiose demokratinėse valstybėse veikia fondai, kurių tikslas – mirus pacientui siekti maksimalaus skaidrumo, medikų klaidos išsiaiškinimo bei rasti būdus, kaip ateityje jos išvengti.
„Svarbu, kad visuomenė ir medikai nesusipriešintų. Todėl reikia daugiau skaidrumo, dialogo ir tarpusavio supratimo. Per savo ilgą darbo praktiką tikrai nemačiau nei slaugytojos, nei akušerės, nei gydytojo, kuris tyčia ką nors norėtų padaryti. Netgi pajuokaujama: ar mes tiek metų mokomės, kad rafinuotai nužudyti žmogų“, – svarstė profesorė R. Nadišauskienė.
Per savaitę – trys mirtino kraujavimo atvejai
Kalbėdama apie Kauno klinikų chirurgą Ž. Saladžinską į teisiamųjų suolą atvedusią istoriją, jo kolegė tikino, kad žmogus smerkiamas, tačiau neįvertinami kiti jo poelgiai.
„Labiausiai sukrečia pati situacija, kad taip nutiko ir teisiamas puikus gydytojas, profesorius, dėstytojas, aukščiausio lygio profesionalas. Jis tikrai išgelbėjęs ne vieną gyvybę arba padėjęs ilgiau gyventi žmonėms, kuriems buvo jau mažai vilties.
Tokios operacijos, kurias atlieka šis mūsų kolega, tikrai ne kiekvienas gali atlikti. Kiek kartų jis buvo rizikavęs vardan paciento, sunku suskaičiuoti ir įvertinti“, – sakė profesorė R. Nadišauskienė.
Medikė akcentavo, jog kasdieniame darbe tiek Kauno, tiek ir Santaros klinikų gydytojai nuolat susiduria su itin komplikuotomis patologijomis, atvejais, kai tenka priimti rizikingus sprendimus. Taip yra todėl, nes į šias gydymo įstaigas patenka sunkiausi ligoniai, tad egzistuoja rizika, jog ne visuomet pavyks pasiekti norimo rezultato.
„Paskutinę savaitę mes turėjome tris mirtino kraujavimo atvejus, kurie galėjo baigtis gimdyvės netektimi. Tikrai būtume atsidūrę žiniasklaidos dėmesio centre. Reikėjo sunaudoti visą Kauno klinikų kraują, tikrai daug dirbome. Šiuos atvejus mes vadiname „arti netekties“.
Juos mes labai giliai nagrinėjame, aiškinamės, ką galėjome padaryti kitaip, gal esame sisteminių spragų. Galų gale po viso to, kas išgyventa, žmonėms reikia išsišnekėti. Mes dar mažai visuomene kalbame apie tai, ką išgyvena medikai. Juk ir savižudybių chirurgų tarpe bene daugiausia, o ypač tose gydymo įstaigose, kuriose dirbama su sudėtingiausiomis patologijomis“, – sakė profesorė R. Nadišauskienė.
Medikai irgi žmonės, kurie ir pavargsta, ir klysta
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė minėjo, kad ją labai stebina profesoriui Ž. Saladžinskui siūloma skirti bausmė – ne tik lygtinis laisvės atėmimas, bet ir draudimas dvejus metus verstis gydytojo praktika.
Anot R. Nadišauskienės, šiuo atveju neatsižvelgiama į tai, kiek valstybė yra investavusi į specialisto parengimą, taip pat – nukentėtų ne tik jis pats, bet ir būsimi pacientai.
„Jis būtų absoliučiai sužlugdytas, tačiau egzistuoja ir kitas dalykas: kiek jisai neišoperuos pacientų? Kiek nediagnozuos ligų, nepasidalins savo žiniomis su kolegomis. Tik pagalvoti reikia, juk mūsų įstatymai nubaus visuomenę... Tik reikia pasverti, kokia to baudimo kaina. Netekti tokio lygio profesionalo – didžiulė kaina“, – sakė profesorė R. Nadišauskienė.
Medikė minėjo, kol kas teismo nuosprendžio Kauno klinikų kolektyvas laukia su dideliu nerimu. Ji pripažino, nors nežinia koks bus verdiktas ir kokia formuosis praktika, tačiau medikų tarpe esama minčių, jog galbūt vertėtų rinktis mažiau rizikingą specializaciją.
„Ypač kai per vieną savaitę susiduri su trimis mirtinais kraujavimo atvejais, reikalaujančiais maksimalių mūsų visų pastangų. Tai nuolatinis mūsų darbas, tačiau mes tik žmonės, mes ir klystame, ir pavargstame“, – sakė profesorė R. Nadišauskienė.
Byla teismą pasiekė po keturių metų nuo pacientės mirties
Kauno klinikų chirurgas, profesorius Ž. Saladžinskas kaltinamas tuo, jog 2015 metais pacientei atlikdamas storosios žarnos naviko šalinimo operaciją veikė aplaidžiai, neatliko visų būtinų tyrimų.
Teisme profesorius minėjo, kad operacijos eiga kartais būna neprognozuojama dėl skirtingos žmonių anatomijos ar kitų veiksnių, kurių neįmanoma prognozuoti iki operacijos.
Pasak Ž. Saladžinsko, pacientei reikėjo pašalinti darinį žarnyne, kuris buvo užfiksuotas vienoje žarnyno pusėje, tačiau jau pradėjus operaciją paaiškėjo, kad šis iš tiesų buvo kitoje vietoje.
Bylos duomenimis chirurgas operacijos metu pažeidė pacientės blužnį, dėl ko išsivystė kraujavimas ir blužnis buvo šalinama. Šios procedūros metu pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.
Civilinį ieškinį byloje, kurioje kaltinamas Ž. Saladžinskas yra pateikę trys pacientės artimieji – mirusiosios gyvenimo draugas, sūnus ir anūkas. Byloje pateiktas 13,5 tūkst. eurų turtinis civilinis ieškinys – jį sudaro laidojimo išlaidos bei neturtinė žala, siekianti iš viso apie 240 tūkst. eurų.
Velionės draugo tikslas – uždrausti profesoriui operuoti
Po Ž. Saladžinsko atliktos operacijos mirusios pacientės gyvenimo draugas, kaunietis verslininkas Z. Dargevičius neslėpė siekiantis, kad chirurgas daugiau neoperuotų, pasak jo – nežudytų žmonių.
„Tai nėra medicininė klaida, o aplaidumas. Sudraskyti du sveikus organus – blužnį ir kasą nėra medicininė klaida. Tai nepasiruošimas operacijai, absoliutus aplaidumas ir neatidumas.
Bausmė, tai man nėra svarbu. Man svarbu tai, kad toliau jis nebepjautų žmonių. Mano vienas tikslas nuo pat pirmos dienos buvo.
Pagal jo pasakojimą, kad blužnis negydoma, kad ją reikia pjauti, ji beveik nereikalinga ir kasa. Čia viskas normalu? Pagal jį 20 žmonių iš 100 miršta operuojant. Baisu klausyti, toks žmogus ir toliau operuos, ir toliau žudys. Ir niekas negalės įrodyti, nes tai neįmanoma įrodyti“, – sakė gyvenimo draugės netekęs kaunietis verslininkas Zigmantas Dargevičius.
DELFI žurnalistui pasiteiravus, ar jis iš tiesų siekia, jog iš teisiamo profesoriaus Ž. Saladžinsko būtų atimta mediko licencija, Z. Dargevičius tai patvirtino.
„Taip, kuriam laikui. Tegul mokosi, tegul eina iš naujo studijuoti, apsiramina, susikaupia, gauna kažkokią psichologinę pagalbą. Tada, po poros metų galės vėl pradėti“, – sakė nukentėjusiuoju byloje pripažintas Z. Dargevičius.