Kaip pasakojo prof. R. Kėvalas, absoliuti dauguma vaikų perserga lengvai, bet yra keletas „bet“. Skirtingai nei suaugusiems, vaikams pasireiškia multisisteminis uždegiminis sindromas, kuris išsivysto po kontakto su COVID-19 infekcija vidutiniškai praėjus 2 ar net 5 savaitėms.
Tai ypač sunki forma, turėjome dešimtis tokių ligonių, daugumai jų reikalingas intensyvus gydymas. Pažeidžiamos beveik visos sistemos, oda, plaučiai, inkstai, širdis ir t.t. Šis uždegiminis sindromas būdingas vaikams. Antra, pokovidinis sindromas, net ir persirgus labai lengva forma, pasireiškia beveik pusei vaikų.
Tokiu atveju pasireiškia patys įvairiausi simptomai, tokie kaip galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai. Šie simptomai apsunkina vaiko gyvenimą ir jo edukaciją.
„Ir šiandien turime 2 pacientus vaikus intensyvios terapijos skyriuje sunkiai sergančius. Kolegos naujagimių reanimacijoje turi sunkiai sergantį naujagimį. Mokslininkų duomenimis, trečdaliui vaikų, kurie dėl koronaviruso patenka į ligoninę, reikalinga deguonies terapija. Tai pakankamai sunkūs ligoniai“, – pasakojo prof. R. Kėvalas.
Po „Comirnaty“ vakcinos, kuria galima vakcinuoti vaikus, itin retai pasitaiko širdies raumens uždegimas. Profesorius sakė, kad matė jau 3 tokius atvejus, tačiau tokia komplikacija, palyginus su multisisteminiu uždegimu, yra nepalyginamai lengvesnė.
„Visiškai gerybinės išeitys, be jokių tolimesnių problemų“, – apie širdies raumens uždegimą pasakojo profesorius.
L. Jankauskaitė pasakojo, kad multisisteminis uždegiminis atsakas yra itin būdingas vaikams, kurie koronavirusine infekcija sirgo be simptomų.
Gydytoja taip pat išvardijo, kokiems vaikams skiepytis nuo koronaviruso negalima: „Jei yra alerginė reakcija bet kuriam vakcinos komponentui, kaip ir suaugusiems. Taip pat negalima, kai yra kokios nors lėtinės ligos paūmėjimas, karščiavimas. Bet tai galioja visoms vakcinoms, ne tik dėl kovido. Bet, jei žmogus turi alergiją kiaušinio baltymui, vakcinuotis galima, nes šiose vakcinose jo nėra. Kontraindikacijų yra labai mažai.“
Jei tėvus neramina kokie nors klausimai dėl vakcinų ir ar jų vaikams galima skiepytis, L. Jankauskaitė patarė visada drąsiai kreiptis į šeimos gydytojus ar pediatrus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius pabrėžė, kad jei vaikas yra paskiepytas ir jo klasėje buvo fiksuotas koronaviruso protrūkis, jis neprivalės izoliuotis. Nepaskiepyti mokiniai izoliuotis tokiu atveju privalėtų. Visgi, kartais pati mokyklos administracija priima sprendimą visai klasei pereiti į nuotolinį mokymą trumpam laikui.
Daugiausiai paskiepytų mokinių šiuo metu yra Vilniaus savivaldybėje, čia pilnai paskiepytų 12-15 metų vaikų yra apie 40 proc. Kartu su tais, kurie laukia antro skiepo ir su tais, kurie jau persirgo, bendra imunizacija siekia 60 proc.
Taip pat nuo Vilniaus neatsilieka Neringa, geri skiepijimo tempai yra Akmenėje, Molėtuose, Alytaus rajone.
Prasčiausiai vaikai skiepijami Šalčininkų, Skuodo, Kretingos, Kalvarijos savivaldybėse.
Pasak prof. R. Kėvalo, nuo vakcinacijos pradžios Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba apie šalutinius vakcinos poveikius 12-15 metų vaikams gavo 12 pranešimų. Tuo metu 16-17 metų – 8 pranešimus. Šalutiniai poveikiai yra kone tokie pat kaip suaugusiems, tai yra skausmas dūrio vietoje, karščiavimas ir panašiai.
Kaip pasakojo profesorius, 29 Europos šalių pediatrai pasirašė bendrą nutarimą, kad vaikus nuo 12 metų reikia skiepyti nuo COVID-19 infekcijos.
„Pats svarbiausias argumentas šiuo metu yra ne tai, kad vaikai serga multisisteminiu uždegimu, ne tai, kad vaikams gali pasireikšti ilgas pokovidinis sindromas, o tai, kad užtikrintume kontaktinį mokymą. Nuotolinis mokymas jau dabar padarė drastiškus pokyčius vaikų sveikatai“, – sakė prof. R. Kėvalas.
„UNICEF jau seniai įrodė, kad vaikai dažniausiai užsikrečia už mokyklos ribų. Vėliau ateina į klasę, pasidalina virusu, sutrinka ugdymo procesas ir po to virusinę infekciją parneša seneliams ir tėvams. Tėvai nenori skiepyti vaikų, atkalba ir savo tėvus. Tada sukamės užburtame rate ir vėl nukenčia vaikai“, – apie tai, kodėl būtina skiepyti vaikus, pasakojo profesorius.
Pasak vaikų gydytojos, argumentas, kad vakcina buvo sukurta greičiau ir dėl to yra neištirta, iš tiesų yra absoliučiai neteisingas, mat vakcinos kūrimo technologijos – tai yra mRNR istorija prasidėjo jau prieš 30 metų.
„Ši technologija yra pakankamai ištyrinėta, atlikta pakankamai daug studijų. Tai turėtų būti stiprus argumentas, kuris paskatintų pasitikėti vakcina“, – sakė L. Jankauskaitė.