Gydytojai sako, kad taip jaustis po skiepo – normalu.
„Mūsų imuninė sistema yra kaip kariuomenė, o kariuomenė visada triukšmingai dirba. Kai ją labai stipriai aktyviname, o šios vakcinos iš tiesų dažnai sukelia stiprų imuninį atsaką, mes tą ir jaučiame. Bet tai ne kas kitas, o dirbančios mūsų imuninės sistemos išraiška“, – LNK žinioms sakė Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas Marius Strioga.
Kuo nemaloniau jaučiatės, tuo geriau – tokią išvadą padarė tyrimą atlikę Kauno klinikų medikai.
„Galime teigti, kad kuo intensyvesni nepageidaujami reiškiniai, tuo antikūnų titrai yra aukštesni“, – sakė Kauno klinikų šeimos gydytoja Jolanta Sauserienė.
Kauno klinikų medikai tyrė, kaip jaučiasi po „Pfizer“ skiepų daugiau nei 2 tūkstančiai medikų, kurie vieni pirmųjų šalyje buvo paskiepyti nuo koronaviruso. 53 proc. tirtų medikų nurodė, kad patyrė nepageidaujamų reakcijų.
Dauguma jautė patinimą, skausmą ar niežulį skiepo vietoje, galvos ir raumenų skausmą, silpnumą.
„Po antrosios vakcinos dozės asmenys jautė daugiau ir labiau išreikštų nepageidaujamų reakcijų. Karščiavimą, galvos skausmą“, – kalbėjo J. Sauserienė.
Ištyrus paskiepytų kraują po pirmo skiepo paaiškėjo, kad antikūnų turi ne visi. Tačiau po antros skiepo dozės antikūnų buvo aptikta visiems. Nerimauti neturėtų ir tie žmonės, kurie tiek po pirmo, tiek po antro skiepo nieko blogo nejautė – tai nereiškia, kad imunitetas nuo koronaviruso nesusidarė.
„Tai nėra privaloma, kad būtų pašaliniai nepageidaujami poveikiai. Kaip mes turime temperamentą, taip ir mūsų imuninės sistemos turi savo temperamentą. Vienų yra cholerikė, kitų flegmatikė“, – LNK žinioms kalbėjo M. Strioga.
Tie žmonės, kurie sakė po vakcinos nejaučiantys jokių šalutinių poveikių, imunitetą vis tiek įgijo, nors ir kiek mažesnį.
Lengviau skiepus ištvėrė vyresni nei 35 metų žmonės.
„Kuo jaunesnis žmogus, tikėtina, kad jis yra sveikesnis ir imuninė sistema reaguoja smarkiau. Kuo labiau reaguoja imuninė sistema, tuo labiau jaučiame simptomus kažkokius nepageidaujamus ir tuo intensyvesnis yra imuninis atsakas, kurį galime pastebėti“, – sakė J. Sauserienė.
Panašų tyrimą kaip Kauno klinikos, ketina atlikti ir Santaros klinikos.