Pasak Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Farmakotechnikos katedros vedėjo Aurimo Galkonto, Lietuvos Vyriausybės nutarimu vaistininko profesija yra įtraukta į atskirą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašą. Šių specialistų trūksta netgi vaistinėse, nepaisant to, kad dauguma Lietuvos farmacijos specialistų dirba būtent šiose įstaigose, o ne kitose farmacinę veiklą vykdančiose įmonėse, kas yra įprasta praktika kitose šalyse.
„Šiuo metu objektyvių galimybių greitai prisitraukti pakankamą skaičių naujų vaistininkų nėra, o parengtų farmakotechnikų perkvalifikavimas trunka 5 metus, šiems specialistams studijuojant Farmacijos studijų programoje nuo pirmojo kurso. Senstant visuomenei bei vykstant sveikatos sistemos pokyčiams, susijusiems su valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimu, platus ir lengvai prieinamas vaistinių tinklas tampa ypač aktualus. Valstybės siekis užtikrinti vaistų prieinamumą pacientams, ypač regionuose, dar labiau aktualizuoja vaistininkų poreikį, todėl esame tvirtai įsitikinę, kad siūlomi pakeitimai prisidės prie farmacijos specialistų trūkumo problemos Lietuvoje sprendimo“, – pabrėžė Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Farmakotechnikos katedros vedėjas A. Galkontas.
Kreipimąsi pasirašiusios POLA prezidentas Gediminas Žižys pažymėjo, kad turimais duomenimis, nepritarus siūlomam Farmacijos įstatymo pataisų projektui, Lietuvoje dėl vaistininkų trūkumo, ypatingai rečiau apgyvendintose, labiau nuo populiacijos centrų nutolusiose vietovėse, galimai bus uždaryta 200 vaistinių.
„Tai būtų labai neatsakingas ir rizikingas žingsnis, kadangi, EBPO duomenimis, platus vaistinių tinklas tiesiogiai siejasi su valstybės gyventojų sveikata, ilgaamžiškumu. Mūsų, kaip pacientų interesus atstovaujančios asociacijos manymu, svarbiausia yra spręsti vaistų trūkumo klausimus, užtikrinti sunkiai sergančių pacientų savalaikį gydymą, didinti konsultacijų ir vaistų prieinamumą, o ne sudaryti tokias sąlygas, kad būtų uždaromos vaistinės, žmonėms ypač regionuose reikėtų vykti keliasdešimt kilometrų į didesnius miestus, kad įsigyti reikiamų vaistų, tikrai keista situacija, kad neatsižvelgiama į pacientų poreikius“, – sakė G. Žižys.
Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Farmakotechnikos katedros vedėjas pažymėjo, kad įstatymo projekto priėmimas išsaugotų galimybę tęsti profesinę veiklą kompetentingiems, atitinkamą išsilavinimą bei profesinės veiklos patirtį sukaupusiems farmakotechnikams, kurių didžioji dalis po 5–7 metų pasieks pensijinį amžių.
„Nepritarus projektui, 900 šiuo metu sėkmingai dirbančių kvalifikuotų farmacijos specialistų susidurtų su nedarbo bei finansinio saugumo rizika. Projektu siūlomas reguliavimas yra griežtesnis nei šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas, todėl priėmus pataisas, farmacinių paslaugų kokybė vaistinėse nenukentės. Tuo pačiu svarbu pažymėti, kad projektas neprieštarauja ES direktyvos 2005/36/EB ir ją papildančios direktyvos 2013/55/ES nuostatoms. Panašus farmacinės veiklos reguliavimas yra įtvirtintas ir kitose ES valstybėse narėse, tokiose kaip Danija, Švedija, Suomija, Portugalija, Čekija ir kt.“, – reziumavo A. Galkontas.