Per daug greitųjų
Pagal audito išvadas Kėdainių PSPC turėjo per daug ir GMP automobilių, ir brigadų. Vykdant auditą Kėdainių rajono savivaldybėje dirbo 5 budinčios GMP brigados, o GMP skyriuje iš viso buvo 45 darbuotojai.
Pagal tvarką GMP brigada pas pacientą turi nuvykti ne vėliau, kaip per 25 minutes kaimo vietovėje ir per 15 minučių mieste.
Iš esmės Kėdainiuose greitukės normatyvų paiso – mieste pas pacientus nuvyksta vidutiniškai per 11 minučių, o kaimo vietovėse – per 27 minutes, tačiau pagal Sveikatos ministerijos nurodymus, įvertinus savivaldybėje esančių gyventojų skaičių, Kėdainių PSPC turi verstis su trimis greitosiomis.
Kol kas, tiesa, jų skaičius sumažintas ne dviem, o viena.
„Kėdainių rajone liko ne 5, o 4 GMP brigados.
Gyventojų kvietimus priima Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinė tarnyba ir juos perduoda Kėdainių GMP brigadoms. Esant poreikiui, į Kėdainių rajono gyventojų kvietimus Kauno GMP dispečerinė gali nukreipti papildomas GMP brigadas iš arčiausiai esančių vietovių“, – komentavo Kėdainių PSPC vadovė Joana Kleivienė ir pridūrė, kad dėl to paslaugos teikimas gyventojams ir toliau užtikrinamas.
Trunka ilgai
Galima būtų svarstyti, ar tai išties kaži kokia problema – juk ministerija tokius skaičiavimus yra pateikusi veikiausiai ne šiaip sau.
Vis dėlto toje pačioje audito ataskaitoje pateikti skaičiai rodo, kad, sumažinus brigadų skaičių iki trijų, gali tekti susimokėti ir kėdainiečių gyvybėmis.
„Paaiškėjo, kad vidutinis paslaugos suteikimo laikas mieste yra 45 minutės (11 min. iki paciento, 25 min. pas pacientą, 9 min. iki gydymo įstaigos), kaime – 1 val. 22 min. (27 min. iki paciento, 25 min. pas pacientą ir 30 min. iki gydymo įstaigos).
Taigi, ištikus nelaimei, GMP medikų tenka laukti net ir valandą ar daugiau“, – sako auditoriai.
Reikia atsiminti, kad toks laukimo laikas yra paskaičiuotas savivaldybėje dirbant 5 greitosios brigadoms.
Ar iš tiesų situacija pasitaisys brigadų skaičių sumažinus iki 3?
Maža to, auditoriai pastebėjo, kad GMP darbo krūvis kartais drastiškai skiriasi – per tą patį budėjimą viena brigada turi vos keletą, o kita – iki dešimt iškvietimų. Ir čia nieko nepadarysi – žmonės negali suplanuoti, kada susirgs, ir kada jiems prireiks skubios greitosios medikų pagalbos. Dėl to dalis darbuotojų pervargsta, jiems tampa sunku suteikti kokybiškas paslaugas.
Kas bus, kai brigadų skaičius dar labiau sumažės, kol kas galima tik spėlioti.
Dabar, sumažėjus GPM brigadų skaičiui, situacija iš esmės nepasikeitė, tik iškvietimų kai kurioms pasitaiko daugiau.
„Stebime iškvietimų skaičius, sumažinus brigadų skaičių rajone. Šiuo metu jų padidėjimo nestebima: būna įvairių budėjimų, kai vienai GMP brigadai per parą tenka nuo 5 iki 15 iškvietimų“, – sako Kėdainių PSPC vadovė.
Ji pridūrė, kad suvienodinti darbo krūvį paramedikams patiems nepavyksta.
„Vienai GMP brigadai nuvežus pacientą į Kauną, jie ten užtrunka ilgiau laiko, tad likusios GMP brigados rajone ir gauna daugiau iškvietimų.
Arba vykstant iš tolimesnio rajono taško gauna kitą iškvietimą, nes yra arčiausiai naujojo iškvietimo adreso, tad išvykęs į vieną iškvietimą, paramedikas grįžta jau įvykdęs du. Gavus iškvietimą į jį siunčiama arčiausiai adresato esanti laisva GMP brigada“, – susidarančias situacijas komentavo J. Kleivienė.
Neliks apskritai
Tiems, kurie sunerimo dėl to, kad Kėdainių PSPC neteko vienos greitosios, kita žinia veikiausi šokiruos.
Jau nuo kitų metų liepos Kėdainių PSPC sudėtyje greitosios apskritai nebeliks.
SAM jau dabar nėra dosni finansuodama rajone veikiančias GMP brigadas, mat finansavimą skirsto pagal gyventojų skaičių.
„Įstaigai nustatoma PSDF biudžeto lėšų suma, atsižvelgiant į rajono gyventojų skaičių. Mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja finansavimas GMP brigadoms.
Tokiu būdu Kėdainių PSPC gauna mažesnį finansavimą, nei turi budinčių GMP brigadų. O dabartinė finansinė įstaigos situacija labai sunki“, – neslėpė įstaigos vadovė.
Reformų laikotarpis Sveikatos apsaugos ministerijoje lemia ir centralizuotą GMP pertvarką.
„Apie Greitosios medicinos pagalbos reformą kalbama ir diskutuojama jau ne vienerius metus. Lietuvos mastu jau prasidėjo pertvarkos procesai, kurie liečia ir mūsų įstaigos GMP.
Nuo 2023 m. liepos 1 d. SAM iniciatyva centralizuojama greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų sistema apjungiant jas į vieną valstybės pavaldumo juridinį asmenį – viešąją įstaigą Greitosios medicinos pagalbos tarnybą. Nuo tada VšĮ Kėdainių PSPC struktūroje GMP padalinio neliks. Galimybės GMP išlaikyti dabartinių įstaigų sudėtyje SAM nesuteikia, tad kito pasirinkimo nėra“, – sako J. Kleivienė.
Įstaigos vadovė pridūrė, kad reforma atneša daug nežinomybės, tačiau norisi tikėti, kad rezultatai bus geri tiek pacientams, tiek darbuotojams.
Abejoja, ar restruktūrizacija tikrai atneš teigiamų rezultatų
„Rinkos aikštė“ prašė situaciją pakomentuoti ir rajono tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narių. Klausimai buvo pateikti visiems šešiems komiteto nariams. Į juos atsakė dvi komiteto narės. Tiesa, abi jos išreiškė dvejonę, ar tikrai GMP restruktūrizacija atneš teigiamų rezultatų, kuriuos deklaruoja SAM.
Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narė Aušrelė Kaminskienė:
„Mano nuomone, centralizavus GMP struktūrą paslaugų kokybė vienareikšmiškai pablogės tiek ligoniams, tiek medikams.
Konstitucinė teisė į nemokamą gydymą Lietuvoje yra pažeidžiama, o medicininė paslauga nuo žmogaus tik tolinama.
Ypatingai tai pajaus rajonų, kuriuose „sėkmingai“ įgyvendinama sveikatos reforma, gyventojai. Ligoninėse mažinamas ne tik lovų, bet ir gydymo paslaugų skaičius. Pavyzdžiui, Kėdainiuose vaikams negali būti teikiama chirurginė paslauga, daugiau kaip 20 000 moterų Kėdainių ligoninėje neturi jokios galimybės gauti skubios akušerinės-ginekologinės pagalbos ir t. t.
Vadinasi, rajono gyventojai turi kreiptis į kitas gydymo įstaigas, kurios nutolusios ne vieną dešimtį, o kartais ir iki šimto kilometrų.
Sumažinus GMP brigadų skaičių, ūmiai pablogėjus sveikatai greitai gauti gydymą ar būti pervežtam į gydymo įstaigą taps žymiai sunkiau. Išvežus su greitąja ligonį į kito rajono gydymo įstaigą, kiti kėdainiečiai liks be skubios medicininės pagalbos.
Mano nuomone, SAM privalo atsižvelgti į rajonų demografinę situaciją, jų specifiką ir rajonų vietinės valdžios „iniciatyvas“ taupyti pinigus, panaikinant būtinas gydymo paslaugas pacientams. Jų taupymas veda į tai, kad rajono gyventojai negauna gyvybiškai svarbių gydymo paslaugų, o GMP turi atlikti ne gydymo, o pervežimo paslaugą.
Koks darbo krūvis ir kokia psichologinė įtampa juntama tarp GMP dirbančių medikų, patikėkit, neįmanoma įsivaizduoti. Kiekvienas iškvietimas lydimas nežinios, nei kokios būklės ligonį rasi, ar suspėsi jam pagelbėti, ar užteks tik GMP darbuotojų pagalbos, ar neteks kviestis į pagalbą kitų tarnybų.
Dirbantys GMP medikais privalo turėti ypatingai gerą medicinos pasiruošimą, greitą gebėjimą koordinuoti situaciją, gebėti atjausti ne tik ligonį, bet ir jo artimuosius, būti psichologiškai labai stiprūs, nes savo darbe dažnai mato tragiškas situacijas, žmonių skausmą, netektį, neviltį.
Kokį krūvį, kokią įtampą jaučia GMP medikai, mano manymu, sveikatos reformos kūrėjams absoliučiai neįdomu“.
Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narė Vilma Šnurevičiūtė:
„Šiuo metu Lietuvoje GMP paslaugas teikia 49 įstaigos. SAM inicijuoja GMP paslaugų pertvarką suvienijus šiuos skirtingus GMP teikėjus į vieną organizaciją.
Kaip skelbia SAM, tikslas yra padidinti brigadų skaičių ir budėjimo vietų kiekį, nes dabar krūviai atskirose savivaldybėse skiriasi.
Pagal dabartinę galiojančią tvarką GMP finansavimą gauna pagal aptarnaujamos savivaldybės gyventojų skaičių, tad natūralu, kad kuo savivaldybėje mažesnis gyventojų skaičius, tuo mažesnis GMP paslaugų finansavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Ir niekas čia neatsižvelgia, kad ypač rajonai sensta, daugėja pagyvenusių ligotų žmonių, o kartu ir paslaugų poreikis.
Kuriozas – gyventojų mažėja, bet santykinai GMP iškvietimų daugėja, o GMP finansavimas nedidėja.
Atskiroms įstaigoms darosi sunku ir net nuostolinga išlaikyti papildomas GMP brigadas. Ne išimtis ir mūsų rajonas, sumažėjus gyventojų skaičiui priverstas mažinti GMP brigadų kiekį, nors kaip minėjau, iškvietimų nemažėja.
Pastaruoju metu Kėdainių ligoninėje sugedus kompiuteriniam tomografui, dar papildomai padidėjo darbo GMP darbuotojams, nes jie turi pervežti skubios pagalbos reikalingus pacientus į kitas gydymo įstaigas, dažniausiai Kaune.
Išaugo darbuotojų krūvis, įtampa, didėja klaidų tikimybė dėl pervargimo, pailgėja laukimo laikas. Tai neigiamai atsiliepia tiek mūsų rajono gyventojams, tiek ir GMP darbuotojams.
Be abejo, SAM ketinimai geri, bet kaip tai pavyks įgyvendinti, čia jau kitas klausimas. Visi žinome jau prakeiksmu tapusią tarp medikų amžinai stringančią e.sveikatos sistemą. Ketinimai geri, bet efektyvumas…
GMP pertvarka, be abejo, palies ir šios sistemos darbuotojus, keisis po reorganizavimo jų darbo sąlygos, galimai ir faktinė darbo vieta. Tai natūralu, šiuo metu nemažai daliai šių darbuotojų yra didelė situacijos nežinomybė, patiriamas su tuo susijęs stresas. Įtampų tikrai daug.“
Vicemeras Paulius Aukštikalnis:
„Aukščiausios Lietuvos valdžios vykdoma sveikatos reforma pasižymi daugybe nežinomųjų ir baimių kėlimu regionuose, ir mūsų rajone taip pat. Gyventojų sveikata ir pagalba susirgus jiems, mano supratimu, kuo toliau, tuo labiau lieka jų pačių rūpesčiu.
Suprantu, kaip sunku mūsų sveikatos įstaigose naujai pradėjusiems dirbti vadovams, organizuoti darbą įstaigose, kai pokyčių gausybę ir jų būtinumą net sunku paaiškinti, kai reikia mažinti darbuotojų skaičių, spręsti specialistų trūkumo klausimus, tai yra labai sudėtingos užduotys. O mūsų rajonui jos yra dar ir labai skausmingos, nes dėl labai smarkiai mažėjančio gyventojų skaičiaus mažėjant pacientų skaičiui, mažėja ir sveikatos įstaigų, o taip pat ir GMP finansavimas.
Manau, kad tai neteikia sveikatos įstaigoms jokių gerų perspektyvų, o tik sumaištį ir daugybę klausimų. Jau šiandien girdime, kad prie PSPC nuo 2023 metų vidurio neliks greitukių ir jų veikla bus koordinuojama centralizuotai. Ir panašu, kad PSPC tikrai nelieka galimybių jas išlaikyti.
Tai ar čia yra pagalba žmogui? Ar artiname paslaugą prie žmogaus?
Man atrodo, kad viskas vyksta atvirkščiai. Kodėl mūsų žmogus prireikus gydymo turi patirti papildomų išlaidų, jei jis gyvena nuo Kauno 50 kilometrų atstumu ar net ir 80-ies, jei yra iš Gudžiūnų ar kitos labai nutolusios gyvenvietės? Išvežus jį greitukei į Kauną, namo jis turės sugrįžti pats ir už tokią kelionę susimokėti, o tam papildomų pinigų niekas neskiria, nors ir deklaruojama, kad sveikatos apsauga pas mus yra nemokama. Gerai, jei žmogus yra pasiturintis, o jei tokiai kelionei turės atseikėti paskutinius savo pinigus, skirtus duonai?
Tai taip ministerija supranta paslaugų priartinimą prie žmogaus?
Manau, kad mes, visi rajono vadovai ir politikai, turime vieną kartą susitelkti ir išsireikalauti kitokio ministerijos požiūrio į mūsų rajono problemas.“