Su dializėmis – daug metų
Artūras pasakoja, jog iki transplantacijos su dializės procedūromis gyveno 10 metų.
„Anksčiau šeimos gydytoja sakė, jog inkstų nepakankamumą galėjo sukelti gripo komplikacija, – dalijasi pašnekovas. – Bet vėliau teko kalbėtis su genetiku. Šio gydytojo nuomone, jei tai būtų gripo komplikacijos pasekmė, pažeistas būtų vienas inkstas, o mano abu blogai funkcionavo. Taigi didžiausia tikimybė, kad inkstų nepakankamumas tiesiog paveldėtas.“
Pabandė laimę
Klinikos „Nefrosana“ gydytojai pasiūlius pagalvoti apie inksto transplantaciją, Artūras nusprendė, kaip pats sako, pabandyti laimę, nes hemodializės procedūros jauną vyrą jau buvo išvarginusios.
„Kartais po dializės procedūrų kamuodavo kojų skausmai, būdavo sunku paeiti, jausdavau nuovargį, ne visada būdavo jėgų, todėl nusprendžiau priimti pasiūlymą ir pabandyti. O gal pasiseks ir mano gyvenimas pasikeis?“ – į ateitį su viltimi pažvelgė kėdainietis.
Fortūna Artūrui išties buvo maloninga – retas žmogus jam tinkančio donorinio organo sulaukia taip greitai – nepraėjus nė dviem mėnesiams.
„Ištirti, kuris būtume tinkamas transplantacijai, mus pakvietė šešis. Aš eilėje buvau penktas, tad nesitikėjau, kad sėkmė nusišypsos būtent man. Vis tik mano tyrimai buvo geri ir sulaukiau džiugios žinios – vienintelis iš visų esu tinkamas! Toliau viskas vyko labai greitai – atsidūriau operacinėje. Visą laiką jaučiausi drąsiai – buvau tvirtai apsisprendęs ir nedvejojau nė akimirkos, – patikina Artūras. – Operacija praėjo gana lengvai. Pooperacinis laikotarpis taip pat buvo sklandus ir greitai grįžau namo.“
Kitas gyvenimas
Pašnekovas atviras – jo kūne puikiai prigijęs donoro inkstas stipriai pakeitė gyvenimo kokybę, tad Artūras jau kuria ne tik ateities planus, bet ir svajoja greičiau sėsti ant dviračio.
„Dabar nebereikia važinėti į dializės procedūras. Tas keisčiausia, – šypsosi. – Beliko tik griežtas įsipareigojimas kiekvieną dieną tam tikru laiku gerti vaistus bei lankytis pas nefrologą. Dabar savo gyvenime jaučiuosi gerokai laisviau.
Nekantrauju daugiau laiko skirti sportui. Anksčiau mėgau dviračiu įveikti ilgus atstumus. Vis tik gydytojai ragina neskubėti ir atidėti šiuos planus vasarai, nes organizmui reikia laiko atsigauti.“
Ryžtas atsipirko
Medicinos vadovė Justina Kurganaitė paaiškina, jog Artūras daug metų sirgo lėtine inkstų liga – penktos stadijos (galutiniu) inkstų nepakankamumu, todėl reikėjo taikyti pakaitinę inkstų terapiją.
„Vienas iš pakaitinės terapijos metodų – hemodializė. Kai Artūras tapo mūsų klinikos pacientu ir atvykdavo hemodializių, ėmėme kalbėtis, kad būtų verta pagalvoti apie galimybę atlikti inksto transplantaciją. Džiaugiamės, jog Artūras nusprendė ryžtis.
Tada pradėjome ruošti pacientą transplantacijai. Reikėjo atlikti tam tikrus tyrimus, kurie leistų įvertinti, ar transplantacijos operacija šiuo atveju būtų naudinga, ar galima medicininiu požiūriu, taip pat vyko konsultacijos su įvairiais specialistais.
Rugsėjį Artūras buvo įtrauktas į bendrą Lietuvos recipientų sąrašą, o spalio 9-ąją jam buvo atlikta inksto transplantacija“, – apie neįtikėtinai žaibišką kėdainiečio finišą pasakoja gydytoja J. Kurganaitė.
Viskas kaip per sviestą
„Ar įprasta, kad recipientas taip greitai sulauktų tinkamo inkstų donoro?“ – pasiteirauju pašnekovės.
„Tai tikra sėkmės istorija. Būtent Artūrui tinkamas inkstas atsirado labai greitai, – sako gydytoja. – Laukiančiųjų visada yra daugiau nei donorų. Vis tik čia daug lemia ir suderinamumas, imunogenetiniai faktoriai, kraujo grupė.
Artūro atveju visos aplinkybės buvo labai palankios. Kadangi atsirado jam tinkamas donoras, tai Artūrą greitai pakvietė į Kauną ištyrimui. Kviečiami 4–6 recipientai ir eilėje jis nebuvo pirmas, bet paaiškėjo, kad būtent Artūrui donoro inkstas tinkamas. Jam išties labai pasisekė – transplantacijos operacija įvyko po pirmo kvietimo. Būna, jog kitus kviečia 4 ar 5 kartus, bet vis kažkas netinka: donoras ar tyrimai rodo, jog tuo metu negalima atlikti transplantacijos.“
Laukia keli šimtai žmonių
Remiantis Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje tinkamo inksto donoro laukia apie 200 žmonių. Transplantacijos operacijos mūsų šalyje atliekamos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose.
Justina Kurganaitė pasidalina, kad daugiausia lietuviai sulaukia savų gyventojų donorinių inkstų. Tiesa, mūsų šalis bendradarbiauja su Lenkija ir Latvija: jeigu kurioje iš šių šalių atsiradusio donoro organas nėra tinkamas jų recipientams, tada pasiūloma kaimyninei šaliai.
Operacija nesudėtinga, bet rizikų lieka
Pasak J. Kurganaitės, inkstų transplantacijos operacijų atliekama gerokai daugiau nei kepenų ar širdies. Tokia operacija, jeigu viskas vyksta sklandžiai, trunka apie 2–3 valandas.
„Nors inksto transplantacijos operacija, palyginti, nėra itin sudėtinga, bet rizikų yra daug, – dėmesį atkreipia gydytoja. – Pooperaciniu laikotarpiu gali pasitaikyti komplikacijų, kurių iš anksto neįmanoma numatyti. Gali būti žaibinių, ūminių atmetimo atvejų, kraujavimų iš operacinės vietos, gali prisidėti ankstyvos infekcijos. Visi recipientai su rizikomis būna supažindinami.“
Šios istorijos herojų Artūrą sėkmė lydėjo ir po operacijos.
„Po transplantacijos pacientai beveik dvi savaites dar turi praleisti ligoninėje. Čia jie stebimi, vertinama, kiek gerai dirba transplantuotas inkstas.
Artūrui viskas klostėsi puikiai. Transplantuotas inkstas itin greitai pradėjo sklandžiai dirbti ir po transplantacijos nereikėjo papildomų dializių“, – šypsosi gydytoja J. Kurganaitė.
Džiaugiasi įprastu gyvenimu
Gyvendami su donoriniu inkstu, žmonės atranda gyvenimą iš naujo – jie džiaugiasi daugeliui mūsų įprasta kasdienybe.
„Hemodializės procedūros atliekamos tris kartus per savaitę ir trunka apie keturias valandas. Taigi gyvenimas būna apribotas, – pasakoja J. Kurganaitė. – Žmogus, gyvenantis su donoriniu inkstu, yra darbingas, gali užsiimti patinkančiomis veiklomis, keliauti – gyventi įprastą gyvenimą. Apie operaciją jam primena tik reguliariai vartojami vaistai, užtikrinantys, kad organizmas neatmestų donorinio organo. Šiuos vaistus žmogus turi vartoti tol, kol jo kūne bus donoro organas.“
Transplantacija siūloma ne visiems
J. Kurganaitė pabrėžė, jog transplantacija siūloma ne visiems inkstų nepakankamumu sergantiems žmonėms.
„Inksto transplantacija – vienas iš pakaitinės inkstų terapijos metodų, šalia hemodializės ir peritoninės dializės. Inksto transplantacija gali būti taikoma tik penktos stadijos lėtine inkstų nepakankamumo liga sergantiems ligoniams. Kitiems – joks pakaitinės terapijos metodas nėra taikomas, – paaiškina gydytoja ir atkreipia dėmesį į tai, kas dažniausiai tampa inkstų nepakankamumo kaltininku. – Šią būklę gali sukelti labai daug ligų. Dažniausios visame pasaulyje yra cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija bei širdies ir kraujagyslių ligos. Tai trys pagrindinės rykštės, sukeliančios lėtinį inkstų nepakankamumą.
Kita ligų grupė – pačių inkstų ligos: inkstų akmenligė, lėtiniai inkstų uždegimai, įvairios glomerulų ligos, patvirtinamos inksto biopsija. Taip pat yra paveldimų inkstų ligų, pavyzdžiui, inkstų policistozė.
Dabar skaičiuojama, jog kas 10 žmogus pasaulyje gali sirgti lėtine inkstų liga. Šie skaičiai labai dideli.“
Suteikia visaverčio gyvenimo viltį
Gydytoja J. Kurganaitė sako, jog visuomenė hemodializės procedūras vertina kaip nuosprendį visam gyvenimui. Vis tik tai netiesa.
„Mūsų klinikos komanda labai džiaugiasi galėdama pacientams pasiūlyti visus gydymo metodus – inksto transplantaciją irgi. Jei nėra jokių medicininių trukdžių rinktis transplantaciją, tada tereikia ligonio pasiryžimo ir kitokio gyvenimo viltis gali tapti tikrove.
Mes, kaip jaunas centras, skatiname pacientus pas mus neužsibūti – išnaudoti galimybę gyventi visavertį gyvenimą, – įkvėpti dvejojančiuosius tikisi gydytoja. – Transplantacija yra dovana žmogui. Sergančiajam paskutinės stadijos inkstų nepakankamumu nėra nieko geriau kaip gauti inkstą, nes tai iš esmės pakeičia žmogaus gyvenimą į gera.“