Tyrimas buvo pradėtas 2020 metais, bet dėl COVID-19 pandemijos sustabdytas. Kvietimus dalyvauti tyrime savo pašto dėžutėse netrukus ras atsitiktinai atrinkti Kauno miesto gyventojai. Kvietimuose bus pateikta išsami informacija apie tyrimo eigą ir kontaktai.
Širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir antro tipo cukrinis diabetas yra labiausiai paplitusios lėtinės neinfekcinės ligos, kuriomis serga Lietuvos gyventojai. Šių ligų atsiradimą lemia daugelis veiksnių: nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas. Šie veiksniai susiję ir su lėtinėmis endokrininės sistemos, akių, odos ligomis.
„Tokie tyrimai Kaune vykdomi nuo 1973 metų. Juose dalyvavo keliasdešimt tūkstančių kauniečių. Nuo paskutiniojo tyrimo, kai buvo vertintas lėtinių neinfekcinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimas, praėjo jau 10 metų. Per šį laikotarpį Lietuvoje įvyko daug pokyčių, kurie galėjo turėti įtakos ir žmonių gyvensenai bei sveikatai“, – sako vienas iš tyrimo organizatorių, Kardiologijos instituto mokslininkas profesorius Abdonas Tamošiūnas.
Ligų riziką galima kontroliuoti
Pasak profesoriaus, dėl gerėjančios šalies socialinės ir ekonominės padėties, vykdomos sveikatos politikos ir plintančių sveikos gyvensenos įpročių mirčių nuo lėtinių neinfekcinių ligų Lietuvoje mažėja. Deja, šalies gyventojų sergamumo ir mirtingumo rodikliai išlieka vieni didžiausių Europos Sąjungoje.
Mokslininkai, stebėdami ankstesniais metais ištirtus žmones, nustatė, kad daugelis nesveikos gyvensenos nulemtų rizikos veiksnių susiję ne su kuria nors viena lėtine liga, bet keliomis jų. Kuo didesnis nustatytų rizikos veiksnių: rūkymo, mažo fizinio aktyvumo, nutukimo, padidėjusio kraujospūdžio, taip pat per didelės cholesterolio ir gliukozės koncentracijos kraujyje, skaičius, tuo didesnė lėtinių ligų rizika.
Reikšmingas ir paveldimumo poveikis sveikatai. Nustatyta, kad vyrams, kurių artimi giminaičiai (tėvai, broliai ar seserys) sirgo miokardo infarktu, 24 proc. padidėja tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kita vertus, įrodyta, kad sveika gyvensena mažina nepalankių sveikatai genų įtaką. Pavyzdžiui, pakankamas fizinis aktyvumas padeda išvengti nutukimo žmonėms, kurie genetiškai linkę į svorio didėjimą. Taip pat vartojant mažiau gyvūninės kilmės riebalų galima sumažinti su didesne cholesterolio koncentracija kraujyje susijusių genų poveikį.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje mažėja rizika sirgti lėtinėmis ligomis, nes mažėja rūkančių vyrų, daugėja sveikai besimaitinančių, normalų kūno svorį ir lipidų koncentraciją kraujyje turinčių moterų. Vis dėlto, nemažai žmonių vis dar gyvena nepakankamai sveikai.
Sveikatą ištirs nuodugniai
Kauniečiai, kuriuos atsitiktine tvarka atrinko Gyventojų registro tarnybos specialistai, gaus laiškus su kvietimais, kuriuose bus nurodyta atvykimo į tyrimą vieta, data ir laikas. Iš viso tyrimas truks apie 2 metus, kol bus pakviesti visi tyrimui atrinkti dalyviai.
Dalyviai turės užpildyti standartizuotus klausimynus apie savo sveikatos būklę, mitybos, fizinio aktyvumo, rūkymo ir alkoholio vartojimo įpročius bei kitus lėtinių ligų rizikos veiksnius. Bus atlikti arterinio kraujospūdžio, ūgio, svorio, juosmens ir liemens apimties matavimai, elektrokardiografinis tyrimas, ultragarsinis skydliaukės tyrimas. Odos ligų gydytojas atliks odos apžiūrą ir vertins apgamus bei odos uždegimines ligas. Akių ligų gydytojas nuodugniai ištirs akis: nustatys regėjimo aštrumą, atliks akispūdžio matavimą, ragenos storio matavimą, akių dugno ir akies kraujagyslių tyrimus.
Biocheminiams ir genetiniams tyrimams bus imami kraujo mėginiai iš venos. Numatoma atlikti lipidų (kraujo riebalų), atlikti gliukozės toleravimo mėginį, skydliaukės ir kitų hormonų tyrimus. Planuojami genų, siejamų su lėtinių ligų rizikos veiksniais ir šių ligų atsiradimo mechanizmais, tyrimai. Biocheminius ir genetinius tyrimus atliks laboratorijos, turinčios vidinę ir išorinę tyrimų kontrolę. Visi tyrimai bus nemokami.
„Tiriamieji sužinos apie jiems nustatytas lėtines neinfekcines ligas ir pagrindinius rizikos veiksnius. Jiems nemokamai bus atliekami įvairūs tyrimai, kurie įprastai sveikatos priežiūros įstaigose yra retai atliekami arba už juos tenka mokėti“, – teigia tyrimo vadovė, LSMU prorektorė mokslui profesorė Vaiva Lesauskaitė.
Diagnozavus ligų rizikos veiksnius, dalyviai gaus rekomendacijas, kaip mažinti susirgimo riziką. Tiriamieji bus informuoti apie nustatytą patologiją, jiems bus pasiūlytas tolesnis ištyrimo planas.
Prof. V. Lesauskaitė atkreipia dėmesį, kad tokius visuomenės sveikatos stebėjimus, nors tai ir brangu, atlikti labai svarbu, nes jie naudingi ne tik tyrimo dalyviams, bet ir padeda vertinti šalies sveikatos politiką, prevencines priemones.