Parą vienoje ligoninėje, o tada – parą kitoje
Nors apie tai, kad gydytojams tenka itin didelis darbo krūvis, girdima dažnai, kartais sunku suprasti, kiek iš tiesų reikia dirbti. Pasak A. Panavienės, pasitaiko ir tokių atvejų, kad gydytojai dirba ne vieną, o dvi paras iš eilės.
„Man asmeniškai tenka dirbti 12 valandų per dieną, nes esu dermatovenerologė, budėjimų neturiu. Tai normalus skaičius, nes pusę dienos dirbu vienoje, pusę kitoje įstaigoje. Kolegos, kurie turi budėjimus, jie dirba kur kas daugiau, labai dažnai iš jų tenka girdėti, kad dirba 24 valandų budėjimą, tada važiuoja į kitą įstaigą ir vėl dirba parą. O per savaitę tokių parų gali būti ne viena ir ne dvi.
Suprantame, kad tai yra blogai, kalbama, kad turėtų būti draudžiama tiek gydytojui dirbti, bet suprantame ir kitą pusę, kad gydytojų trūkumas yra labai didelis. Tokiu būdu, kai medikai dirba 1,5 etato ar dar daugiau, mes kamšome sistemos skyles ir užpildome trūkumą, ypač regionuose. Jei visi dirbtume vienu etatu, būtų labai baisu pamatyti, kaip tada atrodytų mūsų sveikatos sektorius“, – kalbėjo A. Panavienė.
Gydytoja akcentuoja, kad yra gydytojų, kurie dirba ir įprastą 8 darbo valandų dieną, tačiau tai – dažniausiai privačiose įstaigose.
Nuo tokio didelio darbo krūvio gydytojai neretai perdega, o tada, pasak A. Panavienės, pradeda bendrauti šiurkščiai, be empatijos.
„Aš pati pastebiu, jei dirbu 11 valandų poliklinikoje, vakare, kai pacientai eina kas 10 minučių, empatijos sumažėja. Kartais turiu pati save prilaikyti, kad nekalbėčiau griežtai. Ne pacientas kaltas, kad nebuvo talonų, ar šeimos gydytojas kažką ne taip paskyrė. Bet dėl didelio krūvio atsiranda apatija, tada pacientams atrodo, kad gydytojas nenori padėti“, – kalbėjo A. Panavienė.
Prasidėjus karui medikai turėtų likti Lietuvoje
Jaunųjų gydytojų asociacija užsiima įvairia šviečiamąja veikla, kovoja su mobingu, o prasidėjus karui atsirado dar viena svarbi misija – informuoti medikus apie tai, kas vyktų, jei Lietuvoje nutiktų krizinė situacija.
Pasak A. Panavienės, dauguma medikų nežinojo, ką tokiu atveju turėtų daryti, o įstatymus taip pat nelengva suprasti.
„Tiek gydytojai, tiek slaugytojai, akušeriai yra karo prievolininkai. Jei kiltų karas, mes negalime išvykti iš šalies, privalome teikti pagalbą. Mes, vadinamasis neparengtasis rezervas, nebūtume tie žmonės, kurie vyksta į frontą, ten darbuotųsi karo medikai, o mes dirbtume savo įprastus darbus“, – kalbėjo pašnekovė.
Visgi detalesnių paaiškinimų, kaip reikėtų dirbti, kaip vykdyti pacientų logistiką, saugiai įsirengti darbo vietą – nėra, taip pat nėra ir mokymų. Po Jaunųjų medikų asociacijos vykdytos apklausos paaiškėjo, kad 90 proc. medikų nėra dalyvavę jokiuose krizinių situacijų mokymuose. Be to, nemaža dalis apklaustųjų atsakė, kad svarstytų galimybę pasitraukti iš Lietuvos.
Net saldainiai gali būti kyšis
Dar viena problema, kurią bando spręsti jaunieji medikai, tai kyšiai medicinos sistemoje.
„Deja, bet dar tikrai egzistuoja, kad, pavyzdžiui, prieš operacijas pasako kokią nors sumą, kurią pacientas neva turi susimokėti, jog jam būtų atlikta operacija. Buvo atvejis, kai šeimos narys atsigulė į ligoninę, praėjo kelios dienos, bet vis nenuveža į operacinę. O tada buvo gražia forma pasakyta, kad dar nesusimokėjote.
Sukasi ydingas ratas, nes turime nemažai vyresnio amžiaus kolegų, kurie įpratę imti kyšius, nes anksčiau taip buvo daroma. O jauni žmonės, mokydamiesi ir rezidentūros metu, mato tą pavyzdį ir jį perima. Labai sudėtinga tokį įprotį pakeisti“, – sakė A. Panavienė.
Kyšis, pasak gydytojos, gadina sveikatos paslaugas, medicinos sistemą ir pasitikėjimą ja.
„Dažniau kyšius duoda vyresni pacientai, bet pasitaiko ir tarp jaunų. Esu pati turėjusi kurioziškų situacijų, kai pacientas buvo labai neramus, konsultacija jau praėjo, bet jis vis dar buvo kabinete, o tada staiga numetė voką ant stalo. Pasakiau, kad tikrai nereikia, o jis atsakė, kad ir nenorėjo duoti, bet žmona ar mama pasakė, kad būtinai neščiau“, – sakė A. Panavienė.
Net dovanos po atliktų procedūrų turėtų nepriimti dovanų – nei piniginių, nei valgomų.
„Daug medikų šito nežino ir iš tiesų galvoja, kad saldainiai ar kita dovana yra nieko tokio. Bet STT yra išaiškinusi, kad tai yra kyšis, ir neturėtume to priimti. Galbūt, kai pasikeis mentalitetas, kultūriniai dalykai, gal galės atsirasti padėkos po procedūrų, bet dabar, kai kyšių kultūra tokia gaji, pasisakome už nulinę toleranciją“, – kalbėjo Žinių radijo pašnekovė.
Pasak medikės, daug maloniau, jei pacientas parašo žinutę su padėka, kai gydymas sėkmingas, arba palieka gražų atsiliepimą internete.
„Esu gavusi gražią padėką iš vyresnio amžiaus paciento, parašytą ant popieriaus lapo, gražiu, dailiu raštu. Man ją perdavė slaugytojos. Ir tai kur kas maloniau nei dovana“, – sakė A. Panavienė.
