Neseniai leidinyje „The Expert Review of Clinical Immunology“ paskelbtose mokslinių tyrimų išvadose sakoma, kad nuo šios ligos kenčia maždaug 100 tūkst. britų. Tačiau manoma, kad tokių žmonių gali būti dar daugiau, nes nemažai atvejų yra nediagnozuojami.
Dilgėlinės atveju įvairiausi neįprasti veiksniai gali sukelti smulkų ir itin niežintį bėrimą. Kai kuriuos žmones išberia nuo karštų ar šaltų oro sąlygų. Kitus gali išberti po fizinio krūvio. Treti teigia pastebėję, kad išberia dėl odos spaudimo nešant krepšį ar įsirėžus liemenėlės petnešėlei. Itin retais atvejais žmogų išberia nuo vandens ar saulės.
Tačiau tas atvejais, kai bėrimas yra nežymus, žmonės dažniausiai mano, kad tiesiog kažko netinkamo suvalgė ar pasitepė kažkuo netinkamu odą.
Dilgėlinę sukelia organizme išskiriama medžiaga histaminas, kuri organizme išskiriama reaguojant į alergeną.
Šį problema gali išsivystyti bet kuriame amžiuje. Harry'io atveju pirmieji bėrimai atsirado kai jam buvo trys mėnesiai, sakė jo mama Lisa. „Pirmą kartą jis atsibuvo trečią ryto visas išbertas ir labai klykė, – pasakojo moteris. – Tačiau po valandos bėrimas dingo, todėl nuvykus pas gydytoją jau nieko nebuvo matyti. Iš pradžių pamanėme, kad tai buvo alerginė reakcija į muilą ar šampūną. Tačiau tik prausiant vandeniu jį vis tiek išberdavo.“
Berniuko mama itin sunerimo pastebėjusi, kad berti ėmė ir dėl tokio nepavojingo dalyko, kaip prastas oras. „Kai atšaldavo, jį išberdavo per kelias minutes ir bėrimais pasidengdavo visas kūnas. Jį berdavo ir esant karštam orui. Jis klykdavo ir kasydavosi“, – pasakojo Lisa.
Šeima ne kartą kreipėsi į medikus. Iš pradžių manyta, kad tai kažkoks virusas, nors vyresnio Harry'io brolio Oliverio tas „virusas“ neveikė. Kai Harry'iui buvo šeši mėnesiai, medikai jam diagnozavo daugybinę alergiją, įskaitant alergiją kiaušiniams ir pieno produktams. Tačiau jį berdavo ir nevartojant šių produktų.
Jau beveik netekę vilties Volsle, Didžiosios Britanijos Vakarų Midlandso grafystėje, gyvenantys Floydai nuvežė sūnų į Londone esančią „Great Ormond Street Hospital“ ligoninę, kurioje berniukui ir buvo diagnozuota fizinė dilgėlinė.
„Visiškai atsitiktinai Harry'į išbėrė būtent tuomet, kai laukėme gydytojo. Galbūt buvo per karšta arba dėl to, kad suvalgė gabalėlį banano. Todėl gydytojas pats galėjo įsitikinti, kokia rimta buvo problema“, – pasakojo berniuko mama.
Po diagnozės nustatymo Harry'io būklė gerokai pagerėjo dėl kasdien geriamų dviejų dozių antihistamininių vaistų. Jis taip pat vartoja steroidų, kai liga ypač paaštrėja. Be to, berniuko tėvai visuomet su savimi nešiojasi adrenalino švirkštiklį, jeigu reakcija būtų itin rimta.
Kas sukelia fizinę dilgėlinę vis dar nežinoma. Manoma, kad įtakos gali turėti genetika ar stresas, nes tuo metu organizme padidėja histamino lygis. Medikai nėra tikri, ar yra ryšys tarp dilgėlinės ir kitų alergijų, nes kai kurie dilgėline sergantys žmonės taip pat yra daug kam alergiški, o kiti – ne.
Kai kurie specialistai mano, kad įtakos gali turėti ir hormonai. 2008 metais žurnale „The Journal of Dermatological Science“ paskelbtose vieno mokslinio tyrimo išvadose teigiama, kad dilgėlinę gali skatinti estrogeno ir progesterono hormonų lygio svyravimai, nes kai kurioms moterims fizinės dilgėlinės simptomai atsiranda būtent maždaug menopauzės laikotarpiu.
„Bet koks fiziologinis pokytis organizme, kaip, pavyzdžiui, hormoniniai pokyčiai, gali paveikti imuninę sistemą ir sukelti dilgėlinės paūmėjimą“, – sakė Southamptono bendrosios ligoninės gydytojas Hasanas Arshadas.
Dilgėlinę sukelia putliosiomis vadinamos jungiamojo audinio ląstelės, kurios būtinos imuninei organizmo gynybai, nes greitai atpažįsta svetimus baltymus ir sukelia vietinį imuninį atsaką išleisdamos histamino. Jis išplečia kraujagysles, kas leidžia kitoms imuninėms ląstelėms patekti į aplinkinius audinius ir kovoti su „įsibrovėliu“.
Tačiau dėl kol kas nežinomų priežasčių fizinės dilgėlinės atveju putliosios ląstelės pasidaro pernelyg jautrios ir reaguoja į visiškai nepavojingus veiksnius, pavyzdžiui, šilumą ar odos spaudimą. Organizme išsiskiria didelis kiekis histamino ir atsiranda bėgimas.
Paprastai tokiais atvejais padeda be recepto parduodami antihistamininiai preparatai. Tačiau kai kuriais itin retais atvejais reakcija gali būti gerokai rimtesnė. Kai kuriuos žmones ištinka anafilaksinis šokas ir jie gali mirti, nes tinstantys audiniai gali blokuoti kvėpavimo takus. Būtent tokiais atvejais gydytojai pacientams skiria adrenalino švirkštiklius „EpiPen“.
Gydytojas H. Arshadas pastebi, kad dilgėlinės kamuojamų pacientų daugėja. „Nors mes nežinome, kodėl taip yra, į mus dėl dilgėlinės kreipiasi vis daugiau žmonių, – sakė jis. – Turime ir pacientų, kurie dėl labai dažnai besikartojančios dilgėlinės net nebegali dirbti.“