Rudenį galbūt turėsime profilaktinės vakcinos. Infektologų duomenimis, ji jau sukurta, bet dar reikia ją išbandyti. Deramasi ir dėl Lietuvos dalyvavimo atliekant šiuos tyrimus.
Susirgimų banga
Pastarosiomis savaitėmis vienas po kito buvo registruoti penki A(H1N1) gripo atvejai Lietuvoje. Pirmasis susirgo iš Indijos grįžęs Tauragės gyventojas, paskui šis gripas nustatytas vienam iš jo aplinkos žmonių. Abu vyrai, sirgę lengvos formos liga, netrukus pasveiko. Vėliau naujasis gripas nustatytas iš Tailando sugrįžusiam vilniečiui. Į ligoninę paguldytas jo sūnus, tačiau gąsdinančios ligos jis išvengė. Buvo pasidomėta ir kartu skridusiųjų, sėdėjusiųjų dvi eilės prieš, dvi eilės už vilniečio bei buvusiųjų šalia jo sveikata. Jie taip pat išvengė ligos.
Netrukus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė apie dar du atvejus: A(H1N1) gripas nustatytas iš Indonezijos parkeliavusiam asmeniui bei kitam vilniečiui. Jiems taip pat neprireikė stacionaro paslaugų. Tačiau praėjusį savaitgalį pasklido žinia apie naują galbūt užsikrėtusių žmonių būrį. Mat grįžęs iš Indonezijos keliautojas buvo surengęs pobūvį maždaug 30 asmenų. SAM viceministras Artūras Skikas nelinkęs nei perdėti pavojaus, nei kaltinti žmogaus, kuris galbūt neblogai jautėsi, galbūt neįvertino situacijos. Pašnekovo duomenimis, iki savaitės pradžios iš viso buvo paimta 18 tyrimų, ir tik 5 rezultatai teigiami.
Paprastas gydymas
Susirgusiems naujuoju gripu paprastai taikomas antivirusinis gydymas oseltamiviru (Tamiflu). Pradėti jį vartoti rekomenduojama praėjus ne daugiau kaip 48 valandoms nuo ligos pradžios. Į medikus dažnai kreipiamasi vėliau, 2-3 dienas užtrunka ir laboratorinis tyrimas, tačiau gydytojai skiria šią priemonę profilaktiškai. Žiniasklaidoje rašyta, kad susirgusiems Lietuvos gyventojams buvo skirti ir antibiotikai. Anot Vilniaus universiteto Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vedėjo, prof. Arvydo Ambrozaičio, antibiotikai neveikia gripo viruso, jie skirtini esant komplikacijoms, pavyzdžiui, bakterinės kilmės plaučių uždegimui.
Ne toks agresyvus
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovo Lietuvoje Roberto Petkevičiaus teigimu, kol kas plintanti pandemija - tik "žiedeliai". Kad naujasis gripo virusas nėra labai agresyvus, rodo sergamumo ir mirtingumo statistika. Liepos 6 dienos duomenimis, Europoje buvo įregistruoti 10342 susirgimo A(H1N1) gripu atvejai, iš jų 4 baigėsi mirtimi. Likusioje pasaulio dalyje registruoti beveik 85,5 tūkst. atvejų, iš jų 427 - mirtini. Tie, kurių laukė liūdna baigtis, sudarė vos 0,5 proc., Europoje - vos 0,04 proc. visų susirgusiųjų. Pandemija vėl skina jaunesnius žmones, kaip ir per praėjusio amžiaus ligos antplūdį. Manoma, taip yra todėl, kad jaunų žmonių imuninė sistema audringiau reaguoja į svetimkūnį, tuo pat metu labiau pakenkdama organizmui.
Kas lemia, kad sparčiai plintantis virusas - kas parą registruojama apie 500 naujų ligos atvejų - ne toks agresyvus kaip tikėtasi? Juk, laimė, kol kas nesipildo gąsdinančios prognozės, kad nuo ligos mirs milijonai žemės gyventojų. Palyginimui pateikiama statistika, kad nuo sezoninio gripo kasmet miršta kur kas daugiau žmonių.
Mokslininkai iš JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro bei Masačusetso technologijos instituto aiškina, kad naujasis virusas prasčiau nei kitos virusų rūšys sukimba su kvėpavimo takų ląstelėmis, todėl ir perduodamas blogiau. Be to, naujasis virusas turi ne pačią agresyviausią vieno iš baltymų, nuo kurio priklauso gripo sukėlėjo virulentiškumas (angl. virulens - sukeliantis rimtą ligą), atmainą.
Vis dėlto bet kuriuo momentu virusas gali mutuoti, tapti agresyvesnis. Kol kas pasireiškė tik pirmoji pandemijos banga. Manoma, kad antroji, numatoma rudenį, bus sunkesnė. Tai siejama su sezoniniu gripu - jo sukėlėjui apsikeitus informacija su naujuoju virusu A(H1N1), virulentiškumas gali padidėti. Dabar sezoninio gripo banga yra Pietų pusrutulyje, kur ir pastebimas aktyvus naujojo gripo siautėjimas.
Viruso A(H1N1) agresyvumas gali padidėti ir jam pasikeitus informacija su paukščių gripo, kurio židinys yra Pietryčių Azijoje, sukėlėju. Grėsmingi pokyčiai gali įvykti ir išplitus viruso perdavimui nuo žmonių kiaulėms - taip gali dar labiau susimaišyti štamai. Kad kiaulės gali užsikrėsti nuo žmogaus, parodė naujausias vokiečių mokslininkų tyrimas.
Kaupia vaistus
Kaip rodo praėjusio amžiaus patirtis, pandemija nuslopsta palengva, per 2-3 metus. Per tą laiką būna trys jos bangos, liga paliečia 20-30 proc. gyventojų.
Kol liga dar netapo kasdienybe, dažnas numoja ranka į skelbiamą pavojų arba kaltina grėsmę esą pučiančias farmacijos kompanijas. Tačiau R.Petkevičius pabrėžia, kad ne jos sukūrė tokią situaciją. "PSO, kuri paskelbė pandemiją, parengė rekomendacijas, kaip elgtis jos metu bei kokį gydymą skirti, remiasi tik moksliškai pagrįstais faktais, ne farmacijos kompanijų nurodymais. O skaičiai rodo, kad susirgimo atvejų daugėja geometrine progresija", - sakė R.Petkevičius.
"Valstybės sukaupė didžiules antivirusinių vaistų atsargas. Pavyzdžiui, JAV jų yra 50 mln. žmonių, Suomija pasirengusi aprūpinti kiekvieną gyventoją. Remiantis esamomis rekomendacijomis, vaistų reikėtų turėti 30 proc. šalies gyventojų. Sunku patikėti, kad tiek mokesčių mokėtojų pinigų būtų skiriama dėl kelių kompanijų interesų. Vaistai kaupiami dėl piliečių saugumo. Gerai, kad jų yra - per praėjusio amžiaus pradžios pandemijas tokios galimybės nebuvo", - teigė A.Ambrozaitis.
Įveikia virusą
Infekcijai gydyti PSO rekomenduoja vartoti du medikamentus: zanamivirą (Ralenza) bei oseltamivirą (Tamiflu). Laimė, naujasis virusas jiems yra jautrus. Tiesa, neseniai pasirodė informacija apie A(H1N1) atsparumo Tamiflu poveikiui atvejį. Pranešta, kad susirgęs danas užsikrėtė nuo žmogaus, profilaktiškai vartojusio šį medikamentą. Užsikrėtusiajam Tamiflu nepadėjo, bet buvo veiksmingi kiti medikamentai. "Visada yra minimali tikimybė, kad vaistas nepadės. Tai gali atsitikti ir dėl netinkamo jo vartojimo", - pabrėžė A.Ambrozaitis. Jo teigimu, antivirusinių vaistų pirmiausia reikia medicinos personalui, o profilaktinis vartojimas visuomenėje neskatintinas. "Jei visi staiga pradės plačiai juos vartoti, gali susidaryti ir išplisti atsparūs viruso štamai", - sakė jis.
Kaip žinome, nemažai kraštiečių iššlavė vaistines vos pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie naująjį gripą. Kas būtų, jei pandemija išplistų, - juk Lietuvos sukaupto vaistų rezervo užtektų vos 4 proc. mūsų krašto gyventojų? A.Ambrozaičio teigimu, tektų kreiptis į PSO, sukaupusią milijonus dozių tam atvejui, jei kur nors kiltų staigus ligos protrūkis.
Netrukus turėsime vakcinos
Pasaulis nekantriai laukia profilaktinės vakcinos nuo naujojo gripo pasirodymo. Ją kuriantys pasiskelbė rusai, kinai, amerikiečiai. Lenktyniaudamos viena su kita kompanijos net klaidina pranešdamos apie savo laimėjimus. Viceministro A.Skiko teigimu, vakcinos turėtume sulaukti iki Naujųjų metų. O A.Ambrozaitis patikino, kad "naujoji vakcina, galima sakyti, sukurta, bet dar turi būti išbandyta su savanoriais, siekiant įsitikinti, ar ji veiksminga bei saugi". Anot R.Petkevičiaus, tai labai svarbu, nes gali paaiškėti, kad vakcina kenkia labiau nei kol kas ne itin pavojingas naujasis gripas.
Ne pandemijos metu vakcinos bandomos 5-6 metus, papildomai užtrunka jų registracija. Tačiau kai tokia padėtis, dabar būtinas procedūras reikėsią atlikti daug greičiau. "Tikimės, kad rudenį ši vakcina jau bus prieinama", - sakė A.Ambrozaitis. Beje, ją sukūrusi kompanija siūlė atlikti bandymus ir Lietuvoje.
Tuo tarpu Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad nėra gavusi oficialių siūlymų dalyvauti atliekant naujai kuriamos vakcinos tyrimuose. Oficialaus kreipimosi nėra gavusi ir ministerijai pavaldi Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, išduodanti leidimus naujų vaistinių preparatų klinikiniams tyrimams.
„Naujos vakcinos nuo A(H1N1)v tipo gripo viruso sukūrimas – neabejotinai reikšmingas, saugant visuomenę nuo gripo pandemijos, – akcentuoja sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas. – Jos sukūrimo laukia visos šalys. Tačiau noriu atsakingai pareikšti, kad nesvarstomos galimybės šios vakcinos veiksmingumą, kai ji bus sukurta, bandyti Lietuvoje“.
Sergamumas šio tipo gripu mūsų šalyje yra vienas mažiausių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, pabrėžiama SAM pranešime spaudai.
Pasak viceministro, eksperimentai su Lietuvos gyventojų sveikata negali būti atliekami.
Kol vakcinos nėra, rekomenduojamos elementarios profilaktikos priemones. Specialistai ragina vengti kontakto su sergančiais žmonėmis, dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas, vengti liesti akis, nosį ar burną, o pasireiškus panašiems į gripo simptomams kreiptis į gydytoją. "Norint išvengti ligos, reikėtų labiau susirūpinti imuniteto stiprinimu: daugiau judėti, nerūkyti, nevartoti alkoholio ar saikingai jį vartoti, rūpintis geru poilsiu bei tinkama mityba", - papildė R.Petkevičius.