Dažnai sutrinka virškinimas, lydi lėtinis nuovargis, skauda galvą ar net išbėrė odą? Maža to, netikėtai pradėjo augti svoris, o gydytojai vis neranda ligos priežasties? Nesigąsdinkite – paėmus kraujo ir atlikus maisto netoleravimo tyrimą gali paaiškėti, kad pusmečiui ar metams jums reikia atsisakyti kai kurių maisto produktų: pavyzdžiui, morkų, česnako, sūrio ir kiaušinio baltymo, rašoma pranešime spaudai.
Pasak Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ šeimos gydytojos Editos Navickaitės, maisto netoleravimas atsiranda tada, kai į reguliariai vartojamus produktus reaguoja žmogaus imuninė sistema. Pradėjus kontroliuoti tokią uždelstą alergiją maistui savijautos pagerėjimas dažniausiai greitai būna akivaizdus. Tačiau svarbiausia problema – laiku nustatyti tikrąją sveikatos pablogėjimo priežastį. Neretai tai padaryti nėra paprasta.
Štai sveikai gyvenanti jauna motina ilgai stengėsi išsiaiškinti, kodėl jos žindomą 4 mėnesių amžiaus mažylį kankina bėrimai. Kūdikis buvo įjautrintas tiek, kad virpėjo nuo kiekvieno judesio.
Atlikto maisto netoleravimo tyrimo, galinčio įvertinti 270 skirtingų maisto produktų bei maisto priedų, atsakymas nustebino ir medikus. Paaiškėjo, kad dėl mažylio bėrimų kalti mamos dažnai valgomi lazdynų riešutai. Juos išbraukus iš moters valgiaraščio išnyko ir sūnelį varginusi liga.
Kuo skiriasi alergija maistui?
Kaip teigia gydytoja Edita Navickaitė, įprasta alergija maistui dažniausiai būna ūminė – gali prasidėti net po keliolikos sekundžių ar minučių paragavus organizmą įjautrinančio maisto. Žmogui gali perštėti bei niežėti burną, pykinti, išberti odą ir kt. Kartais ištinka ir gyvybei pavojingas anafilaksinis šokas. Norint nustatyti, kokių produktų pacientui reikia vengti, atliekama jo apklausa (anamnezė) bei ištiriamas imunoglobulino E (IgE) kiekis kraujyje.
Greitos maisto alergijos diagnozavimas dažniausiai nepateikia staigmenų nei gydytojui, nei pacientui. Tačiau III-ojo tipo alergija maistui gali pasireikšti po valgio praėjus 3–72 valandoms. Ją taip pat galima nustatyti ištyrus kraują. Tačiau atliekant maisto netoleravimo tyrimą nustatomas ne IgE, o imunoglobulino G (IgG) kiekis.
Būtent šios imunoglobulino klasės antikūnai po truputį kaupiasi organizme, kai žmogus vartoja jam netinkamą maistą. Išaugus IgG koncentracijai prasideda odos problemos, didėja antsvoris, vargina galvos skausmai ar net migrena, apima lėtinis nuovargis, sutrinka virškinamojo trakto veikla ir kt.
Kartais maisto netoleravimas nerodo simptomų, nors IgG kraujyje nustatomi. Tai priklauso nuo to, kuris organas ar audinys yra dirginamas. Po keleto savaičių ar net mėnesių liga vis tiek duoda pirmuosius ženklus.
Išsivalo nuo imunoglobulino G
Pasak gydytojos Editos Navickaitės, yra manoma, kad su maisto netoleravimo problema dabar susiduria kas antras žmogus. Tačiau nemalonius virškinimo simptomus žmonės dažniausiai priskiria persivalgymui. Įsiskaudėjus galvai griebiasi vaistų, nuolatinį nuovargį susieja su intensyviu darbu.
Maisto netoleravimui atsirasti įtakos turi paveldėtas polinkis sirgti alergija, virškinamojo trakto būklė, netinkama mityba, įvairių vaistų, ypač antibiotikų, vartojimas, skatinantis disbakteriozės atsiradimą, po kurios gali prasidėti ir daugiau virškinimo problemų.
Atsisakius imuninę sistemą išprovokuojančio maisto organizmas valosi nuo IgG. Tuomet savijauta netrukus pagerėja, tirpsta nereikalingi kilogramai.
Metoleruojamo produkto nereikia atsisakyti visam laikui. Po metų vėl galima pradėti jį vartoti nedideliais kiekiais, tačiau ne dažniau kaip kas keturias dienas, kad vėl neužsivestų imuninės sistemos ydingos reakcijos mechanizmas.
Kokie maisto netoleravimo požymiai?
Gydytoja išskiria keteą maisto netoleravimo požymių:
- nuolatiniai virškinimo sutrikimai, susikaupusios dujos,
vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, dirgliosios žarnos sindromas, Krono liga, pykinimas;
- galvos skausmas ir net migrena;
- odos niežulys, atopinis dermatitas,
žvynelinė (psoriazė), aknė;
- sąnarių skausmai;
- lėtinis nuovargis ir nutukimas.