„Vyrai visada buvo, yra ir bus drąsesni. Jie pirmiau kažką padaro, o po to galvoja. Tas pats galioja ir kalbant apie vandenį. Deja, daugelis šoka į vandenį būdami girti. Apie 80 proc. tų žmonių, kuriuos ištraukiame ir atiduodame medikams, yra apsvaigę nuo alkoholio.
Moterys yra atsargesnės. Jei iškelta raudona vėliava ar jūroje aukštos bangos, į vandenį jos nelips, neįvertinusios visų rizikos faktorių. Vyrai viską daro atvirkščiai. Čia psichologiniai lyčių skirtumai“, - aiškina Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas. Nors vanduo dar vėsus ir rūbus nusimeta tik didesni sveikuoliai, darbą pradėjo jau visos 12 gelbėjimo stočių.
Kai kūną valdo alkoholis
Baseino „Olimpinė pradžia“ plaukimo vyr. treneris Romanas Teličėnas DELFI teigė, kad dažnam lietuviui poilsis prie vandens vis dar asocijuojasi su svaigiaisiais gėrimais.
Vyr. plaukimo treneris priminė, kad buvimas prie vandens telkinio be suaugusiųjų priežiūros yra griežtai draudžiamas. Deja, neretai ir greta esantys suaugusieji ne visada gali padėti.
„Vien pastaraisiais metais Lietuvoje neturėdami pakankamų plaukimo įgūdžių nuskendo šimtai žmonių, didelė jų dalis – vaikai. Ypač skaudu, kai dėl nemokėjimo plaukti tenka sumokėti vaiko gyvybe, nes ne visi suaugusieji, esantys šalia, gali padėti patekus į nelaimę. Priežastys yra kelios – vaikai prie vandens paliekami be suaugusiųjų priežiūros, patys suaugusieji nemoka plaukti ir nežino elementarių veiksmų, būtinų teikiant pagalbą nukentėjusiajam“, - sakė R. Teličėnas, pridurdamas, kad mokytis plaukti – niekada nevėlu. Viena jo mokinių – garbaus amžiaus moteris, kitas mokytis plaukti pradėjo vos sulaukęs trejų metų. Tėvams patariama leisti vaikams dalyvauti stovyklose ar užsiėmimuose, kurių metu yra lavinami plaukimo įgūdžiai ar mokoma plaukti atviruose telkiniuose.
„Tai viena geriausių progų išmokti nepasimesti atsitikus pavojingai situacijai, išmokti padėti kitam ir nesukelti skausmo savo artimiesiams“, - sakė R. Teličėnas.
Talentas – dar ne viskas
Tačiau, vyr. trenerio teigimu, net mokantys plaukti negali būti visiškai užtikrinti savo sugebėjimais.
„Visiškai nesvarbu, kad vaikas moka plaukti. Atsitikus pavojingai situacijai, tokiai kaip patekimas į povandenines sroves, įplaukimas į žoles, nėrimo metu užkliuvimas už žolių arba net šiukšlių (kurios šimtmečius išbūna vandenyje), šokinėjimas nuo lieptų į vandenį, kur nesimato dugno, gali baigtis tragiškai“, - perspėjo R. Teličėnas. Tai galioja ne tik vaikams, mat dažnai ir suaugusieji nuplaukia per toli, o kelionei atgal pritrūksta jėgų.
„Vengti vandens reikėtų ir perkaitus saulėje. Organizmas tada jaučia diskomfortą, jis tampa nevaldomas, sunkus, pykina ir kartais prarandama sąmonė. Vaikai ir suaugusieji patekę į tokią situaciją privalo iš visų jėgų šauktis pagalbos – gelbėkite ar skęstu - ir tuo pačiu metu bandyti išsilaikyti vandens paviršiuje. Krante žmonės išgirdę pagalbos šauksmą privalo į jį reaguoti greitai ir protingai, net jeigu kažkas ir pajuokavo“, - sakė R. Teličėnas.
Tuo metu nemokantys plaukti neturėtų strimgalviais lėkti į vandenį. Gamtoje visada galima rasti ilgą lazdą, o maudymosi zonoje – gelbėjimo ratą. Iš karto reikia skambinti ir greitosios pagalbos tarnybai.