Klaidos kainavo skaudžiai: po masinio bėgimo dalyviai nugabenti į ligoninę

Sekmadienį vykęs kasmetinis masinis bėgimas „We Run Vilnius“ sukvietė daugiau nei 6000 bėgikų – mėgėjų ir profesionalų. Nors organizatoriai skatina renginio metu patiems pasirūpinti savo sveikata, visgi ir šiemet buvo tokių, kuriems prireikė medikų pagalbos.

Šiemet pasijutusių blogai – mažiau

VUL Santaros klinikų Skubios pagalbos skyrių sekmadienį pasiekė keletas silpnai pasijutusių bėgikų. „Silpna jiems pasidarė po arba per bėgimą“, – DELFI komentavo Skubios pagalbos centro vadovas Andrius Klimašauskas.

Pasak gydytojo, greičiausiai medikų pagalbos bėgikams prireikia dėl nepasiruošimo tokiam renginiui.

„Žmonės turėtų labiau įvertinti savo galimybes. Jei žmogus nėra pakankamai treniruotas, tai jis turėtų arba sumažinti krūvį, arba įvertinti oro sąlygas, nes sekmadienį buvo nors ir ne karšta, bet pakankamai šilta, kad galėtų atsirasti sveikatos problemų“, – sakė A. Klimašauskas.

Bėgimo metu termometro stulpelis pavėsyje rodė apie 21-23^oC. Kai pernai vyko toks renginys, lauke tvyrojo 29^oC karštis, o į ligoninę dėl pablogėjusios sveikatos pateko apie 10 asmenų. Pernai dauguma bėgikų į Santaros klinikas atvyko dėl apalpimo. Tai, pasak gydytojos, atsitiko dėl skysčių netekimo.

Pernai praktiškai visiems pacientams, kurie į ligoninę atvyko po bėgimo, buvo pažeisti inkstai, daugumai jų funkcijos atstatytos, mat pacientai kreipėsi laiku. Gydytoja DELFI komentavo, kad pasitaiko atvejų, kai nesuspėjama laiku suteikti pagalbos ir inkstai pažeidžiami negrįžtamai. Tokiu atveju gresia inkstų nepakankamumas, ilgainiui inkstus reikia net persodinti. Tai priklauso nuo to, kaip organizmas reaguoja į gydymą ir ar laiku kreipiamasi.

Šiemet lauke buvo šiek tiek vėsiau, tad ir tai galėjo lemti, kad aukų – mažiau.

„Visgi šiemet pas mus žymiai mažiau ligonių lyginant su praėjusiais metais po to paties bėgimo. Pernai buvo daugiau pacientų ir kelis iš jų reikėjo guldyti į ligoninę, šiemet, panašu, mes to išvengsime“, – komentavo Skubios pagalbos centro vadovas.

Gydytojas akcentuoja, kad tokiems renginiams būtina ruoštis – nesvarbu, kokio ilgo trasą planuojate įveikti. Taip pat priduria, kad varžybų metu savaime norisi peržengti savo galimybes ir rungtyniauti, tad dėl šios priežasties bėgikai turėtų būtų ypač atsargūs.

„Jei žmogus pasijunta blogai, tai reikėtų laiku sustoti, o ne žūtbūt pasiekti finišą“, – sako gydytojas.

„We Run Vilnius“ svetainėje įspėjama, kad pusės maratono (21,098 km) ar net 10 km trasa pareikalaus iš dalyvio tiek fizinio, tiek psichologinio pasiruošimo. Jeigu asmuo turi sveikatos sutrikimų arba varžybų dieną jaučiatės prastai, startuoti neturėtų, rekomenduoja bėgimo organizatoriai. Net peršalimas ar menkas skausmas gali signalizuoti, kad ryžtis įveikti bėgimo trasą gali būti per daug pavojinga. Jeigu nesate užtikrinti ar galite dalyvauti, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytojais.

Organizatoriai primena, kad varžybų metu bus prarandama daug skysčių, todėl patariama pradėti gerti likus dar keletui valandų iki bėgimo starto. Varžybose patariama gaivintis tuomet, kai jausite troškulį. Rekomenduoja išgerti vieną ar du puodelius vandens.

Patariama saugoti savo jėgas: varžybų pradžioje nepersistenkite bėgdami dideliu, sau neįprastu greičiu, pajuskite jums tinkamą tempą. Jeigu palaikyti pastovų tempą būna sunku, bėkite kartu su laiko vedliais, rašoma „We Run Vilnius“ svetainėje. Pasirūpinkite kepure ar kita apsauga nuo saulės, jei to reikalauja oro sąlygos. Jeigu pavargsite, sulėtinkite tempą ir saugokite jėgas iki pat finišo. Prisiminkite, kad pasitraukimas iš varžybų pervargus ar susižeidus nėra gėdingas. Blogai pasijutus kreipkitės į bet kurį medicinos punktą arba medicinos savanorius trasoje, kurie suteiks jums reikiamą pagalbą ir prireikus iškvies greitosios pagalbos medikus kiekviename iš gaivinimosi punktų.

Bėgti dėl sveikatos – be diskomforto

Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas Gediminas Tankevičius DELFI anksčiau sakė, bėgimo metu žmogus neturėtų jausti diskomfortą keliančių pojūčių.

„Jei sportuojame tik dėl savo sveikatos, diskomfortas gali būti labai minimalus. Bėgimas neturi būti susijęs su kentėjimu, sveikatai tai yra geriausia. Stipresniems bėgikams, kurie nori pagerinti savo rezultatą ar aplenkti draugą, kaimyną, teks save šiek tiek paspausti ir išeiti iš komforto zonos. Kad pasiektume geresnį nei vidutinį rezultatą, turime pradėti jausti diskomfortą. Tačiau tada atsisveikiname su sveikatingumu ir einame link to sporto, kuriame yra daugiau nemalonių potyrių bei traumų, bet daugiau psichologinio pasitenkinimo“, – sakė gydytojas.

G. Tankevičius priduria, kad vienas pabėgiojimas nereiškia, kad žmogus yra fiziškai aktyvus. „Jei žmogus visą dieną sėdi prie stalo, prie kompiuterio, o vėliau valandą pabėgioja, nėra labai gerai. Turi būti užpildytas ir vidutinio fizinio aktyvumo intervalas“, – komentavo gydytojas.

G. Tankevičius sakė, kad dėl nuovargio bėgimo metu ar po bėgimo gali atsirasti svaigimo pojūtis, širdies ploto skausmas, skausmas gali plisti į kairį petį.

„Pastarasis yra pavojingiausias, nes, jei fizinio krūvio metu suspaudžia širdį, reikia ją būtinai pasitikrinti. Tai labiau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau šios ribos vis jaunėja, taip gali atsitikti ir 40-mečiams. Reikia atsižvelgti ir į rizikos faktorius: didelė cholesterolio koncentracija ar tokios problemos šeimoje, taip pat aukštas spaudimas, mažas fizinis aktyvumas iki vidutinio amžiaus, – sako sporto medicinos gydytojas.

– Jei krūvis tęsiasi ilgiau nei 45 min, žmogus būtinai turi atsigerti vandens, turėti gliukozės, nes sumažėja jos koncentracija. Reikia vengti staigių sustojimų, nes tokiu atveju didelė rizika nualpti. Taigi, bėgimo pabaigoje reikia palengva mažinti tempą, po to pradėti eiti, atlikti tempimo pratimus. Jei bėgiojant jaučiami silpnumo simptomai, su savimi būtinai reikia turėti vandens ir angliavandenių, pavyzdžiui, banano.

Bėgimas gali grasinti ir mirtimi

Kaip anksčiau DELFI sakė Kauno klinikų kardiologas prof. Raimondas Kubilius, visi bėgimo entuziastai, ypač pradedantieji, turintys bent menkiausių sveikatos nusiskundimų ar ryškius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, prieš treniruojantis ar ruošiantis didelio fizinio pajėgumo reikalaujančiam startui, privalo apsilankyti pas savo gydytoją.

„Kita dažna klaida, kai asmuo jaučia ir žino savo nusiskundimus (dažnai sportuojantysis atremia, kad jis puikiai „pažįsta“ savo organizmą ir geba dozuoti tenkančias apkrovas), tačiau juos ignoruoja, manydamas, kad fizinė veikla teigiamai veiks jo simptomus“, – sakė prof. R. Kubilius.

Nors aptariamame masiniame bėgime „Nike We Run“ suaugę bėgo tik tris distancijas – 5, 10 arba 21 km, kardiologas įspėja ypač elgtis atsargiai prieš pasiryžtant bėgti maratoną (42,195 km).

„Paprastai net 50 proc. staigių mirčių trasose ištinka įveikiant paskutiniuosius maratono kilometrus, arba 4 proc. likusios distancijos. Beje, daugiausia staigių mirčių jauno amžiaus sportininkus ištinka dviračių sporte, žaidžiant futbolą, bėgimo ir žygių trasose ir dažniausia mirčių priežastis būna įgimtos, iki tol nediagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos. Deja, neretai ir nepavyksta nustatyti konkrečios mirtį sąlygojusios priežasties“, – sakė prof. R. Kubilius.