Kyla klausimų – kas turi tuo pasirūpinti? Bet kol ieškoma atsakingųjų, kartais nelaimėliui padėti nebegali niekas.
Gegužės 30-ąją Smilties Pylimo gatvėje esančios odontologijos klinikos „Vaidenta“ darbuotojai vidiniame įstaigos kieme pastebėjo žmonių sujudimą.
Netrukus paaiškėjo, jog ten sukniubo pagyvenęs vyras, o jį pastebėję praeiviai iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
Jos nelaukdami iniciatyvos ėmėsi klinikos gydytojai, kurių veiksmai, kaip paaiškėjo vėliau, buvo lemtingi gelbstint 65 metų žmogaus gyvybę.
Tačiau laimingai pasibaigęs įvykis kelia diskusijas: ar viešose vietose defibriliatorių yra užtektinai, o labai daug žmonių apie pirmąją pagalbą žinių turi nepakankamai, bijo imtis atsakomybės.
Manoma, kad dėl to labiau pasistengti turėtų ir valstybė, galinti smarkiai plėsti gyvybę gelbstinčios įrangos tinklą ir savais resursais organizuodama specialius mokymus, tačiau valdžios atstovė primena, kad padėti negaluojančiam yra visų mūsų pareiga, tuo metu mokančiųjų padėti ir nebijančiųjų atsakomybės atsiranda ne visada.
Žmonės būrėsi, bet nieko nedarė
Klinikos „Vaidenta“ administratorė Viktorija Petrutytė „Vakarų ekspresui“ pasakojo, jog įstaigos vidiniame kieme gegužės 30 dieną, apie 14 valandą, pastebėto sunegalavusio vyro būklė buvo labai rimta, jis nekvėpavo.
„Kolegė per langą pamatė, kad kieme guli žmogus ir prie jo būriuojasi kiti žmonės.
Nuėjusi pasižiūrėti pamačiau vyrą be gyvybės ženklų, nekvėpavo. Supratau, kad situacija labai rimta, praeiviai jau buvo iškvietę greitąją pagalbą.
Pirma į galvą šovusi mintis – kad turime defibriliatorių, grįžau, pasakiau tai kolegoms“, – sakė V. Petrutytė.
Anot jos, sunegalavusį žmogų gaivino klinikos vadovė Jolanta Leščiuvienė, gydytojas Mantas Jokšas ir padėjėja Juzefa Bružienė, buvo panaudotas ir defibriliatorius.
J. Leščiuvienė dienraščiui teigė, jog įrenginys tokiais atvejais svarbus, tačiau dar svarbiau – žinios, kaip panašiose situacijose elgtis.
„Mano manymu, žinios yra svarbiausia, nes kai peržiūrėjome vaizdo kamerų įrašus, buvo aiškiai matyti – pagalbą iškvietę ir aplink susibūrę žmonės stovėjo nieko nedarydami gal penkias minutes, kai tokiais atvejais kiekviena akimirka brangi.
O tas įrenginys, žinoma, irgi padėjo“, – sakė odontologė.
„Vaidentos“ darbuotojai sako iš atvykusių medikų išgirdę, jog suteikta pagalba išgelbėjo vyro gyvybę.
Tai „Vakarų ekspresui“ patvirtino ir Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Klaipėdos filialo vadovė Nijolė Dambrauskienė, kuri teigia, jog defibriliatorius yra efektyviausia pasaulyje žinoma gaivinimo priemonė, kurią galima panaudoti staigaus širdies sustojimo atveju.
„Žinoma, nes elektrinė širdies defibriliacija yra labai svarbi per pirmąsias keturias gaivinimo minutes.
Ji efektyvi, bet efektyvumas sulig kiekviena minute mažėja dešimčia procentų. „Vaidenta“ yra ta klinika, ant kurios lango jau keleri metai yra ženklas, kad klinikoje yra defibriliatorius.
Jis buvo panaudotas pačiu laiku ir labai efektyviai“, – sakė N. Dambrauskienė.
Pasak jos, sąmonę praradęs vyras griūdamas į šaligatvį susižeidė galvą, paramedikai po iškvietimo įvykio vietoje buvo po keturių minučių, prie jų prisijungė pažangaus gaivinimo komanda, o atkūrus kraujotaką ir kvėpavimą jis išvežtas į ligoninę.
Defibriliatorių galėtų būti daugiau
Automatinis išorinis defibriliatorius (AID) – kompiuterizuotas įrenginys, sugebantis nustatyti žmogaus širdies veiklą ir, jei reikia, skiria elektrinį impulsą, kuris atkuria normalų širdies darbą, aparatas žodinėmis komandomis nurodo gaivinimo seką.
J. Leščiuvienė domėjosi, kiek uostamiestyje yra viešų vietų, kuriose šį aparatą, reikalui esant, būtų galima gauti ir panaudoti. Jai atrodo, jog per mažai.
„Aš po to įvykio pasidomėjau, kiek Klaipėdoje yra viešai prieinamų tokių įrenginių, matyti, kad jų nedaug, jie įrengti daugiausiai privačiomis iniciatyvomis“, – sakė gydytoja.
N. Dambrauskienės manymu, uostamiestyje šių įrenginių jau yra gana daug, kai kurie iš jų anksčiau buvo panaudoti pagal paskirtį.
„Yra prekybos vietose, gamybos įmonėse, sporto klubuose“, – teigė ji.
Interneto svetainės defibriliatorius.lt skelbiamas šių įrenginių tinklas Lietuvoje nurodo, kad Klaipėdoje yra devynios vietos, kuriose yra prieinamas AID.
J. Leščiuvienės manymu, valstybė galėtų imtis iniciatyvos, kad įrangos tinklas būtų išplėstas, o kartu ir rengti mokymus, kaip elgtis panašiais atvejais.
„Manau, reikėtų didesnės valstybės iniciatyvos: plėsti defibriliatorių tinklą, rengti mokymus.
Kad ir paplūdimyje tokią galimybę sudaryti: gal koks šimtas pasižiūrėtų, kokie penki išmoktų – netgi taip padidėtų šansų, kad kažkas panašiu atveju žinotų, kaip elgtis, išgelbėtų gyvybę“, – sakė J. Leščiuvienė.
Seimo Sveikatos komiteto narė Jurgita Sejonienė teigia, kad valstybė pagal galimybes tinklą plečia, ji taip pat sveikina prie to prisidedančias privačias organizacijas, nes žmogaus gyvybė turėtų būti visų atsakomybė.
„Žinoma, valstybė investuoja ir perka kiek gali įrangą, daug kur valstybinėse įstaigose ji yra, ar reikia daugiau – galbūt taip, tas ir bus daroma.
O kad privačios įstaigos perka – puiku, jos taip ir turėtų daryti, nes kiekvienas žmogus yra bendras mūsų reikalas“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Seimo narė.
Visų suaugusiųjų pareiga
J. Sejonienė sako, kad žmogaus gaivinimo pagrindus turėtų žinoti kiekvienas suaugęs žmogus.
„Kiekvienas suaugęs žmogus turėtų žinoti gaivinimo pradžiamokslį. Išorinį širdies masažą, krūtinės ląstos paspaudimus mokėti daryti yra labai paprasta. Jeigu žmogus nemoka, negali, nenori daryti įpūtimų, tai paspaudimus turėtų mokėti daryti, nebijoti imtis tos atsakomybės.
Tiesiog visų mūsų pareiga yra padėti žmogui“, – sakė Seimo narė, kuri taip pat yra gydytoja.
Tačiau Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (RK) pirmosios pagalbos mokymų koordinatorė Nijolė Čiūtienė teigia, kad taip toli gražu nėra – daugelis tokių žinių neturi, o turintieji ne visada ryžtasi padėti, nes bijo.
„Nėra tikslių tyrimų padaryta, bet apskritai žmonės nemoka suteikti pirmosios pagalbos, o jeigu ir moka – bijo, kad kažko neprisimena, ir nusprendžia nedaryti nieko, kad vėliau nebūtų apkaltintas“, – pasakojo N. Čiūtienė.
Jos teigimu, anksčiau atlikti stebėjimai patvirtino, kad stoti padėti nukentėjusiajam vairuotojai nesiryžo dažniausiai dėl baimės pakenkti.
Taip pat nelaimės vietoje gali suveikti vadinamasis stebėtojo efektas – kai daug žmonių nekviečia ar neteikia pagalbos, nes mano, jog tą padarė kažkas kitas, nors iš tikrųjų nedaro nė vienas.
J. Sejonienė taip pat primena, kad tokios žinios yra privalomos visiems, kuriems išduodamas vairuotojo pažymėjimas, o jeigu jį turintis žmogus nemoka suteikti pagalbos, tai kyla abejonių dėl darbo kokybės tų, kurie išduoda pažymas apie išklausytą kursą.
„Šiaip kiekvienas, turintis vairuotojo pažymėjimą, turėtų mokėti gaivinti, žinoti gaivinimo ABC. Kitaip juk pažymėjimas neišduodamas.
Arba reikia kalbėti apie pažymėjimo išdavimo kokybę“, – sakė J. Sejonienė.
N. Čiūtienė sako, kad šalyje į pirmosios pagalbos mokymus vis dar žiūrima pernelyg formaliai, tokius įgūdžius patvirtinantys pažymėjimai dalijami neatsakingai – nuotoliniais kursais, be praktikos, o tai neefektyvus būdas mokytis.
„Neužtenka paskaityti, pažiūrėti filmukų, reikia praktikos, padirbėti su manekenu.
Be to niekas nesiryš ir žmogui teikti pirmąją pagalbą“, – sakė specialitė.
Mokytis nepriversi
N. Čiūtienė sako, kad požiūris į specialius pirmosios pagalbos kursus Lietuvoje pamažu keičiasi, į juos žmonės ateina ne dėl pažymėjimo, o dėl nuoširdaus noro išmokti.
„Suvokiama, kad tokios žinios gali padėti ne kažkur kažkam, bet ir šeimos nariams. Labiau linkę jauni žmonės, todėl mes ir sakome, kad tokius mokymus reikia pradėti rengti jau mokyklose“, – pasakojo RK atstovė.
Seimo narė J. Sejonienė sako, jog tokie mokymai galėtų būti įtraukti į švietimo įstaigų programas.
„Matyt, galėtų būti tokia gyvenimo įgūdžių programos dalis, bet negaliu pasakyti, ar toks dalykas kaip gaivinimas yra į šią programą įtrauktas“, – sakė parlamentarė.
Pasak jos, net ir tautos išrinktieji neateina į nemokamus pirmosios pagalbos kursus Seime.
„Seime esame organizavę žmogaus gaivinimo kursą, į kurį galėjo ateiti kiekvienas norintysis. Nebuvo minios iš pačių Seimo narių.
Tai mūsų požiūrio reikalas. Galima būtų įstatymą parašyti, kad privaloma gaivinti, bet ar tokiu atveju kiekvienas gaivins? Kaip tą įstatymą įgyvendinti, kontroliuoti? Tai būtų absurdas“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Ji paneigė socialiniuose tinkluose sklindančią informaciją, jog už neteisingai atliktą gaivinimą gresia baudžiamoji atsakomybė: „Tai yra visiška nesąmonė.“
Specialistų teigimu, pamačius žmogų be sąmonės, pirmiausia reikia įvertinti, ar aplinka yra saugi, ar negresia pavojus gaivinančiajam, tada įvertinti, ar žmogus kvėpuoja, kviesti greitąją pagalbą ir pradėti gaivinimą.
Idealu, kai tą daro ne vienas žmogus: tada vienas kviečia pagalbą, kitas gaivina.
RK atstovė N. Čiūtienė turi universalų patarimą: „Aš visada ir visur sakau: įsivaizduokite, kad tai yra jūsų artimas žmogus, kad jeigu ne jūs – tai niekas nesuteiks pagalbos.
Pats blogiausias dalykas yra stovėti ir nieko nedaryti.“
