Ėmė pūstis kojos
Klaipėdietė Audronė Drongienė šiandien šypsosi: nors kojos dar ištinusios ir sutvarstytos, bet ji jau gali avėti savo dydžio batus, gali vaikščioti ir mankštintis. Pasak pašnekovės, gyvenimas neatrodo toks juodas, kai žinai ligą ir turi būdų kaip ją gydyti. Dabar moteris tik apgailestauja, kad ieškodama pagalbos prarado pusmetį gydymo, kuris būtų padėjęs suvaldyti neišgydomą ligą – limfedemą, rašoma pranešime spaudai.
Prieš kurį laiką Audronei buvo atlikta onkologinė ginekologinė operacija. Jos metu pašalinti limfmazgiai, vėliau taikytas spindulinis gydymas ir chemoterapija – rezultatai teikė vilčių, jog liga atsitrauks.
Tuomet moteris nenujautė, kad onkologinės ligos pasekmės po metų smogs kur kas didesne jėga.
Audronė pastebėjo, kad praėjus metams po operacijos koja ties pėda pradėjo akivaizdžiai tinti. Iš pradžių ji bandė kelti kojas į viršų, tvarstyti elastiniais tvarščiais. Šios priemonės trumpam padėdavo, bet vėliau kojų tinimas kilo vis aukščiau ir aukščiau. Dėl gerokai padidėjusių kūno apimčių teko keisti batus, drabužius. Galiausiai koja padidėjo keliais dydžiais.
Dešinė koja tino labiau nei kairė, tad pasikeitė eisena, tapo sunkiau vaikščioti, o pamačius laiptus, Audronę ištikdavo panikos priepuoliai. Kai tekdavo važiuoti aukštesne mašina, jai atrodydavo, kad ji nepajėgs pakelti kojos ir į ją įsėsti.
Moteriai pasisekė, kad ji gyvena septintame daugiabučio namo aukšte, tad iki buto pakildavo liftu. Kartą anūkei pasmalsavus, ką ji darytų, jei liftas neveiktų, Audronė paaiškino, kad laiptais ropotų keturiomis.
Gydytojai traukė pečiais
„Kojos priminė pripūstą balioną. Toks jausmas, kad tas balionas tuoj plyš. Norėdavosi su adata subadyti kojas, kad išeitų oras ar dar kažkas, ir palengvėtų. Besitempdama oda itin išsausėjo, pasidarė plona, o tai greitai prišaukia žaizdas ir infekciją, taip vadinamą rožę. Negali atsitūpti ar sulenkti kojos, nes atrodo, kad ji tuoj plyš. Pojūčiai buvo siaubingi“, – prisiminė pašnekovė.
Tačiau labiau nei fiziniai pojūčiai vargino nežinomybė. Gydytojai traukė pečiais, nežinodami, kas sukelia tokias kančias. Jų patarimai gerinti kraujotaką, daugiau vaikščioti ar mankštintis Audronę varė į neviltį.
Kojų tinimui plečiantis, prisidėjo požymiai, būdingi organizmo apnuodijimui: krėtė nuolatinis šaltkrėtis, pykino, skaudėjo galvą, vargino silpnumas.
Kraujagyslių chirurgai konstatavo, kad dabar Audronei visą gyvenimą teks nešioti kompresines kojines. Jų paieška, ypač nežinant, kokia liga kamuoja, nebuvo paprasta: teko įsigyti ne vienerias kojines ir pėdkelnes, gerokai patuštinusias kišenę. Kompresinių kojinių kaina prasideda nuo 50 eurų. Tačiau ir kojinės nepadėjo išsivaduoti nuo varginančių pojūčių.
Moteris išbandė pačius įvairiausius gydymo metodus, tarp jų ir aparatinį limfodrenažą: trumpam pagerėjo, tačiau po kurio laiko ties klubais atsirado dešrą primenantys odos ratai, skausmingi guzai.
Išgelbėjo atsitiktinumas
Pati būdama medikė A. Drongienė intuityviai jautė, kur slypi negalavimų priežastis ir pati pradėjo ieškoti pagalbos. Ji prisiminė, kaip ligoninėje skaitė lankstinuką apie limfostazę po krūties pašalinimo. Į interneto paiešką moteris įsivedė žodį „limfostazė“.
Supratusi, kad neigiamus pojūčius sukėlė onkologinės ligos gydymo iššauktas limfos nutekėjimo sutrikimas, Audronė ėmėsi skambinti į visas uostamiesčio reabilitacijos įstaigos. Visos jos gyrėsi taikančios limfodrenažą. Bet išgirsdavusi, kad procedūra atliekama aparatu, moteris atsisveikindavo. Iš savo patirties ji žinojo, kad aparatas mechaniškai veikia visą galūnę, neaplenkdamas ir pažeistos vietos. Tad sustumta į vieną vietą limfa tik apsunkina sveikimą.
Netekusi vilties, Audronė paskambino į paskutinę sąraše buvusią įstaigą – reabilitacijos centrą. Administratorė paaiškino, kad pirmiausia būtina pasitarti su gydytoju reabilitologu. Po konsultacijos su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoju Andriumi Stasiuliu, moteriai ateitis pasidarė šviesesnė. Ji sulaukė patvirtinimo dėl įtartos limfedemos diagnozės ir buvo nukreipta pas reikiamus specialistus.
„Neįsivaizduoju, kaip dabar būčiau jautųsis be pagalbos. Žodis „diskomfortas“ per švelnus apibūdinti situaciją. Tai siaubinga problema“, - pasakojo moteris.
Trūksta informacijos
Audronei pradėjus domėtis limfostaze, paaiškėjo, kad su šia liga susiduria beveik pusė pacientų.
„Neįsivaizduoju, kur tos moterys po onkologinių operacijų dingsta. Man kaip medikei buvo lengviau rasti pagalbą. Norėčiau išgirsti iš gydytojo, kad pašalinus limfmazgius gali nutikti kaip man. Kai žinai problemą, lengviau ieškoti pagalbos“, – kalbėjo pašnekovė.
Medikei tik kartą teko girdėti apie atvejį, kai pas reikiamą specialistą pacientę nukreipė šeimos gydytoja. Ir ji buvo ne iš didmiesčio, o iš Kaišiadorių. Minėtai pacientei, laiku sulaukusiai pagalbos, pasisekė labiau nei Audronei.
Pasak A. Drongienės, visi mano, kad sergant limfedema suteikiama reikalinga pagalba, tačiau, kaip ji pati įsitikino iš savo karčios patirties, ji nėra veiksminga. Be to, ne visi pacientai žino, kad limfedema būdinga ne tik rankoms, bet ir kojoms. Su šia liga gali susidurti ir vyrai po prostatos gydymo.
„Kartais žmogui tiek tereikia: ligos ir įstaigos pavadinimo. Tas laikas limfedemos gydyme yra labai svarbus. Kai po pusmečio paieškų patekau pas reikiamą specialistą, situacija buvo graudi. Koja buvo pamėlynavusi ir kieta kaip stalas. O juk per tą pusmetį po truputį galėjau gydytis!“ – apgailestavo moteris.
Šokio žingsneliu po virtuvę
A. Drongienė džiaugiasi, kad reabilitacijos centre sulaukė ne tik taip ilgai ieškotos pagalbos. Ją maloniai nustebino holistinis požiūris į visą kūną. Moteris sulaukė patarimų, kaip turėtų taisyklingai maitintis, kokius papildus vartoti ir kaip sau padėti, paūmėjus ligai.
Pasak Audronės, ramus ir nuoseklus darbas pagerino fizinius pojūčius ir psichologinę savijautą.
Paklausta, kaip jaučiasi dabar, klaipėdietė prisipažino, kad šiandien virtuvėje šoko. Jai – tai didelis pasiekimas, nes dar visai neseniai negalėjo pakelti kojos. Dabar moteris gali pašokinėti, apsisukti, apsiauti savo dydžio batus ir net minti stacionarų dviratį namuose, taip pat išnyko šalkrėtis, silpnumas ir pykinimas, kuriuos sukeldavo iš limfos nepašalinti toksinai.
Gydytojų komentarai:
Andrius Stasiulis, reabilitacijos centro „Ostemeda“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, vadovas: „Limfedema – limfos apytakos sutrikimas, kuris nulemia limfos sąstovį pakenktuose audiniuose. Šis sutrikimas dažnai atsiranda po operacijos, tačiau taip gali nutikti po uždegimo, traumos ar net vabzdžio įgėlimo. Esant limfos apytakos sutrikimams, gali ištinti ranka ar koja, ar net abi galūnės. Jei nesuteikiamas tinkamas gydymas, vieta taip ir gali likti sutinusi.
Kai žmogui suardomas limfos audinys, limfą tenka drenuoti dirbtinai. Jei nesuteikiama pagalba, po ilgesnio laikotarpio formuojasi limfedema: galūnė prisikaupia skysčių, stipriai pasikeičia jungiamasis audinys. Jis sukietėja, daugėja randų. Vėliau prasideda negrįžtami procesai. Taip nutiko ir Audronei. Kai prasideda pakenkimai, vien tik limfodrenažo nepakanka.
Gydytojas Alvydas Česas jau anksčiau minėjo, kad kai kuriems pacientams po tam tikrų onkologinių ligų bei pakenkimų kyla problemų dėl limfos apytakos, tačiau Lietuvoje jie negauna reikiamos pagalbos. Pradėjome ieškoti sprendimo. Pasaulinėje praktikoje buvo taikomi tam tikri gydymo metodai, kurie iki mūsų, deja, dar nebuvo atėję.
Vokiečiai ir amerikiečiai šioje srityje yra pasiekę puikių rezultatų, gydant limfostazę. Jų patirtimi naudojamasi pasaulio praktikoje. Mūsų reabilitacijos specialistai taip pat vadovavosi šiomis rekomendacijomis ir dirbdami pasiekia gerų rezultatų.
Pacientams dažniausiai aparatu atliekamas limfodrenažas, nes taip pigiau ir paprasčiau. Tačiau aparatas neatsižvelgia į konkrečią paciento būklę, tad skystis tiesiog teliūškuojamas iš vienos pusės į kitą, taip dar labiau suardant pažeistas limfagysles. Po procedūros žmogus gal ir pajaučia trumpalaikį pagerėjimą, bet ilgalaikio rezultato nėra.
Sergnatiems limfostaze, priklausomai nuo konkrečios situacijos, mes taikome specifinių procedūrų kompleksą: teisingai rankomis atliekamą manualinį limfodrenažą, tvarstymą, specialias kojines arba rankoves, kurios padeda reguliuoti limfedemos procesą.
Specialistas tam tikrais judesiais limfą nukreipia sveikų, nepažeistų audinių link, taip skatindamas atsarginių limfmazgių išsiplėtimą. Jų dėka organizmas išnaudoja turimus resursus.
Po operacijos visas limfos cirkuliacijos procesas būna sutrikęs, tad tvarstymas neleidžia limfai pritekėti į pažeistas limfagysles ir jos turi galimybę šiek tiek atsistatyti. Pašalintų limfagyslių mes nesugrąžiname, tačiau minėtos procedūros padeda geriau jaustis. Keičiasi paciento odos spalva, ji atgauna įprastą atspalvį, dingsta nemalonūs pojūčiai.
Jeigu viskas teisingai daroma, galūnių apimtys gerokai sumažėja, kartais net priartėja prie buvusio lygio. Žmogui svarbiausia save prisižiūrėti.
Kompresinės kojinės tėra mažytė problemos sprendimo dalis. Jos padeda vėlesniuose gydymo etapuose, po suteiktos būtinosios pagalbos. Pacientams iš pat pradžių siūloma įsigyti pačias brangiausias kompresines kojines, nors po kurio laiko jos nebetinka ir nėra veiksmingos. Iš pradžių siūlyčiau rinktis kuo paprastesnes, kad žmogus išmoktų jas apsimauti. Kai normalizuojasi kūno apimtys, galima įsigyti ir brangesnes.“
Alvydas Česas, Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas: „Dažnai galvojama, kad išgydžius vėžį, visos kitos problemos – ne tokios svarbios. Bet jeigu jos užleidžiamos, žmogus tampa neįgalus arba liga vėliau sunkiai pasiduoda gydymui. Tad pacientui ir po to būtina kompleksinė pagalba.
Po onkologinių operacijų su pirmo ar antro laipsnio limfostaze susiduria apie 60-70 proc. pacientų.
Jei per metus Lietuvoje nustatoma apie 1400 naujų krūties vėžio atvejų, tai pusei jų vėliau reikalinga reabilitacija, padedanti sugrįžti į normalų gyvenimą. Su limfostaze galima susidurti ir po ginekologinių operacijų, kai šalinami limfmazgiai. Kuo radikalesnė operacija, tuo daugiau limfmazgių šalinama, siekiant pašalinti visas metastazes. Tada sutrinka limfos apytaka ir susidaro sąstovos kojoje arba rankoje. Žmogus tampa neįgalus.
Stengiamės infomuoti pacientus, kas gali nutikti po operacijos, ypač jeigu matome, kad jis gali susidurti su panašiomis problemomis. Bet būna pacientų kurie negauna tokios informacijos.
Limfedema buvo gydoma ir anksčiau, tik gal trūko naujesnių gydymo būdų ar žinių, supratimo, kaip spręsti šią problemą. Smagu, kad atsiranda iniciatyvos, padedančios palengvinti pacientų būklę, sumažinti jų neįgalumą bei pašalinti neigiamas onkologinių operacijų pasekmes.“