Nesižvalgo atgal
Klaipėdiečiui Ričardui Kuitekliui buvo vos 37-eri, kai pastebėjo, jog nebepagali smarkiau dirbti – dūsta. Greitai ėmė kankinti peršalimo ligos, – ypač rudenį. Tai jos ir privertė vyrą kreiptis į gydytojus, – juk dirba statybose darbų vykdytoju.
Tačiau gydytojai nieko blogo nerado. Tada kilo mintis – o gal dėl jo prastos savijautos kalta tuberkuliozė? Vyras gavo siuntimą į Tuberkuliozės ligoninę, bet ten po daugybės tyrimų paaiškėjo, kad šios ligos nėra. Tuomet gydytojai neišmanydami ką daryti nusiuntė jį į sostinę, Santariškes. Ten ir buvo įvardyta liga – idiopatinė plaučių fibrozė. Tai dėl jos jis dūstąs.
Nors R. Kuiteklis rūkė, tvirtina nemanąs, jog ligą išprovokavo žalingas įprotis. Greičiau tai, kad jaunam būnant Kaliningrado srityje metus teko ardyti asbestinius namų stogus. Gal tos asbesto dulkės ir bus pakenkę. „Bet gydytojai nepasakė dėl ko iš tiesų man mažėja plaučių tūris“, – prisimena vyras.
R. Kuitekliui buvo skirtas įprastas gydymas vieninteliu vaistu – prednizolonu, tikintis, kad sulėtės ligos eiga. Bet jis turi daug nepageidaujamų poveikių: ilgą laiką jį vartojantis žmogus gali susirgti kitomis ligomis – cukriniu diabetu, osteoporoze, suplonėja jo oda. Vyras sako, kad ir jis pajutęs neigiamą vaisto poveikį – priaugo svorio, veidas tapo apskritas kaip mėnulis.
Nepaisant gydymo R. Kuitekliui darėsi vis blogiau – iš pradžių nebepagalėdavo lipti laiptais, kas aukštą tekdavo sustoti ir ilsėtis, vėliau ir nešti nieko nebeįstengė – tik eiti tiesia gatve ir ne per greitai, per metus po du kartus atsidurdavo ligoninėje. Tačiau darbo nemetė.
Prieš pusantrų metų gydytojai, patikrinę vyro sveikatos būklę, nusprendė: liga pažeidė ne tik plaučius, bet ir širdį – dėl nuolatinio kvėpavimo nepakankamumo, išsiplėtė širdis ir plaučių kraujagyslės, – plautinės hipertenzijos nebeįmanoma suvaldyti. Ir R. Kuiteklis buvo įrašytas į laukiančiųjų skubios plaučių ir širdies transplantacijos sąrašą. Donoro teko laukti tik pusę metų.
Operacija praėjo gerai ir jau po 2,5 mėnesio buvęs ligonis grįžo į darbą. „Jaučiuosi visą laiką gerai, atrodo, kad niekada ligos ir neturėjau. Tik vaistus tenka gerti“, – tikina klaipėdietis.
Po operacijos pirmus metus jam gydytojus teko lankyti kartą per mėnesį, o dabar, praėjus trylikai mėnesių – kas tris.
„Aš optimistas ir nesižvalgau atgal, – tvirtina R. Kuiteklis. – Taip pat nematau prasmės jaudintis dėl ateities – dabar man gerai, džiaugiuosi gyvenimu.“
Plaučiai randėja
„Idiopatinė plaučių fibrozė pažeidžia plaučius, – juose ima formuotis jungiamasis audinys. Plaučių audinys tarsi ima „randėti“, išsivysto vadinamasis „korėtas“ plautis.
Tokia būklė vadinama kvėpavimo nepakankamumu“, – aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Pulmonologijos ir imunologijos klinikos gydytojas pulmonologas, prof. Kęstutis Malakauskas.
Kas sukelia idiopatinę plaučių fibrozę nežinoma. Dėl to, pasak profesoriaus, ši liga ir vadinama idiopatine, t. y. neaiškios kilmės. Mokslininkai yra nustatę jos sąsajų su lytimi, – vyrai serga dažniau, amžiumi – liga dažniausiai nustatoma vyresniems, rūkymu, lėtine skrandžio turinio aspiracija – t. y. kai sergant gastroezofaginio refliukso liga skrandžio turinys patenka į stemplę, tai pat virusinėmis infekcijomis. Tačiau iki šiol nei vienas iš šių veiksnių nėra patvirtinti ar įrodyta, kad tai yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio pažeidžiamas plaučių audinys.
Pastebi vėlai
„Kai liga progresuoja, žmogus pradeda jausti dusulį kiek intensyvesnio fizinio krūvio metu. Dusulys tolydžio stiprėja, kol galiausiai ir nuo nedidelio krūvio, ligonis ima dusti. Taip pat sergantį žmogų kankina sausas kosulys, jam silpna, krinta svoris, gali karščiuoti, jausti diskomfortą krūtinėje“, – pasakoja prof. K. Malakauskas.
Visi šie simptomai pasireiškia, kai liga jau būna toli pažengusi, o ligai prasidėjus žmogus nieko blogo nejaučia.
„Deja, ligos pradžioje ją net sunku diagnozuoti laboratoriniais, radiologiniais ar instrumentiniais tyrimais. Tik ligai progresuojant krūtinės ląstos rentgenogramoje išryškėja plaučių audinio pakitimai“, – sako specialistas.
Visa tai ir dar tai, kad šia liga dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, gydytojus klaidina, –jie visų pirma galvoja, kad dusulys ligoniui atsirado dėl širdies ligų. Ir tik ištyrę žmogų dėl dažnesnių ligų, pagalvoja apie idiopatinę plaučių fibrozę.
Gydytojas sako, jog klausant tokio ligonio plaučius, galima išgirsti ligai būdingą vadinamąjį auskultacinį fenomeną – traškėjimą, tarsi būtų glamžomas celofanas. Be to, pasikeičia šių žmonių pirštai – jie pasidaro tarsi būgno lazdelės, o nagai išsigaubia ir tampa panašūs į laikrodžio stikliukus.
„Įprastai, pacientams besiskundžiantiems dusuliu, atliekame plaučių funkcijos tyrimą – spirometriją. Jeigu žmogus serga idiopatine plaučių fibroze, jam, priešingai nei sergantiems astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga, nustatome restrikcinį plaučių ventiliacijos sutrikimą, – tai reiškia, kad sumažėjo plaučių tūris. O sutrikusį deguonies pasisavinimą ir anglies dvideginio šalinimą iš organizmo nustatome specialiu dujų difuzijos tyrimu“, – aiškina profesorius.
Vis dėlto tiksliausias neinvazinis tyrimas, kuris padeda diagnozuoti idiopatinę plaučių fibrozę, yra didelės raiškos krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija, kuri parodo šiai ligai būdingus plaučių audinio pakitimus. Jei ir šiuo tyrimu nepavyksta nustatyti ligos, tuomet tyrimams iš plaučių paimamas plaučių audinys.
„Idiopatinės plaučių fibrozės niekuomet nenustato vienas gydytojas. Būtinai sprendžia keli specialistai – pulmonologas, radiologas, patologas. Todėl tai įmanoma padaryti tik specializuotuose centruose. Taip pat ten būtina ir gydyti šiuos ligonius“, – tvirtina prof. K. Malakauskas.
Nenumano, kad serga
Idiopatinė plaučių fibrozė – vyresnių asmenų liga. Retai ji pasireiškia jaunesniems kaip 45 metų žmonėms. Dažniausiai liga nustatoma maždaug 65-erių metų ligoniams.
Profesorius sako, kad Europoje šia liga serga 110 tūkstančių žmonių, kasmet nustatoma 35 tūkstančiai naujų ligonių. Kiek Lietuvoje serga žmonių nėra tiksliai žinoma. Jeigu manytume, kad pas mus serga tiek pat, kiek ir kitose Europos šalyse, mūsų šalyje galėtų būti apie 400–500 ligonių.
„Ir visuomenė, ir medikai nėra dar pakankamai informuoti apie šią mirtiną plaučių ligą. Tad daugelis žmonių nežino, kad jie serga ir nesikreipia į specialistus“, – teigia prof. K. Malakauskas.
Sunkesnė už vėžį
„Deja, ligonių, sergančių idiopatine plaučių fibroze, negalime nudžiuginti. Jų ligos prognozė yra bloga, – blogesnė, nei sergančiųjų krūties ar prostatos vėžiu. Vidutinis išgyvenamumas sergant šia liga yra apie trejus metus. Dažniausia mirties priežastis – progresuojantis kvėpavimo nepakankamumas, – aiškina specialistas. – Pagrindinis gydymo tikslas – sulėtinti ligos progresavimą, nes specifinio, išgydančio šią ligą, medikamentinio gydymo nėra.“
Dabar yra du vaistai, kurie lėtina ligos progresavimą. Vienas slopina augimo faktorių, kuris skatina plaučių jungiamojo audinio ląstelių fibroblastų augimą, o kitas – blokuoja minėtų ląstelių augimo faktorių receptorius.
„Šie du medikamentai efektyviai mažina plaučių audinio fibrozės vystymąsi, lėtina ligos progresavimą. Abu vaistai Lietuvoje registruoti, tačiau dar nėra kompensuojami. Vienintelis patvirtintas radikalus gydymo metodas – tai plaučių transplantacija“, – sako prof. K. Malakauskas, tačiau priduria, gydytojai savo pacientams, kad nepaūmėtų liga, pataria skiepytis nuo gripo, mat šitaip jie gali išvengti virusinių infekcijų. Taip pat jiems svarbios ir reabilitacinės priemonės: kvėpavimo mankšta, fizinio pajėgumo gerinimas.
Dažnai sergantiesiems idiopatine plaučių fibroze, nustatoma ir gastroezofaginio refliukso liga, kai rūgštus skrandžio turinys pakenka į stemplę ir ją dirgina. Todėl ligoniams skiriami vaistai ir nuo šios ligos.
Kai liga pažengia toli ir išsivysto kvėpavimo nepakankamumas, šiems žmonėms skiriamas gydymas deguonimi, nes be jo šie žmonės nebegali gyventi.
„Deja, vienintelis radikalus gydymo būdas šiandien yra plaučių transplantacija, o vaistais mes galime sulėtinti ligos progresavimą“, – sako profesorius.