„Kreipiamės pagalbos dėl Klaipėdos Universitetinės ligoninės (KUL) gydytojų ir personalo. Ligoninė nesuteikia jokių apsaugos priemonių medikams, dirbantiems „paprastuose“ skyriuose, net paprastų kaukių“, – sakoma „Delfi“ skirtame medikų laiške.
Nors tikinama, kad su galimai infekuotais pacientais susiduria toli gražu ne visi gydytojai, anot į redakciją besikreipusių medikų, situacija visiškai kitokia.
„Ambulatorija priiminėja ligonius, karščiuojantys ligoniai guldomi į paprastus skyrius, kurie neturi jokių apsaugos priemonių. Gydytojai yra siunčiami į ambolatoriją priiminėti ligonius, o tada grįžta dirbti į savo skyrius. Gydytojai neturi net kaukių, nekalbant jau apie respiratorius, budėjimui yra skiriama viena paprasta kaukė, kuri galioja daugiausiai 3 valandas“, – apie sudėtingą padėti kalbama laiške.
Negana to, pastebi į redakciją kreipęsi medikai, pagalbinis personalas, valantis patalpas, migruoja po visą ligoninę ir taip pat neturi jokių apsaugos priemonių.
„Tai puiki terpė plisti virusui. Žmonės nėra informuojami apie padėtį, o vadovybė tiesiog į juos nekreipia dėmesio ir nesiima jokuų apsaugos ir prevencijos priemonių“, – teigiama laiške.
Pagalbos prašo ir Klaipėdos greitosios pagalbo medikai.
"Senka mūsų įstaigoje kaukių resursai, strimga pristatymas, o eikvojam labai daug. Ieškome visais galimais kanalais, bet... Jei kas turite ar žinote, kur galėtume gauti, prašome atvežti į Jurginių g. 33, Klaipėda, GMP stotis", - rašo medikai. Prašyme nurodoma, kad medikai pasirengę kaukes pirkti, tinka bet kokios priemonės - chirurginės kaukės, respiratoriai.
Dirbantiems su rizikos grupėmis – pakanka
Pirmadienį Klaipėdoje surengtoje spaudos konferencijoje KUL vadovas, vyr. gydytojas Vinsas Janušonis, pasakojo, kad liga tarp medikų išplito ne per atvežtus ligonius, o iš išorės, per jau žinomus ar įtartus sergančiuosius.
V. Janušonis sakė, kad šiuo metu pakanka ir apsaugos priemonių tiems, kurie kurie dirba su didesne rizikos grupe žmonių, tačiau bėda ta, dalis priemonių turi ne ilgam laikotarpiui. Visgi V. Janušonis patikino, kad pas juos keliauja papildomos priemonės nuolat, tad rezervai yra pildomi.
„Mes esme gavę paramą ir didesnę, ir mažą. Apie 40 įmonių ir asmenų. Neskirstoma, ar gautos priemonės suaukotos, ar užsakytos, naudojame visas“, – sakė Klaipėdos universitetinės vadovas.
Ligoninės vadovas situaciją vertino realiai ir sakė, kad nė viena ligoninė nėra apsaugota nuo viruso plitimo ir jos viduje, tą rodo užsienio šalių pavyzdys. Remiantis tuo, anot V. Janušonio, daroma viską, kad būtų užtikrintas saugumas. Be to, leidus kas savaitę testuoti medikus, kurie dirba su segančiaisiais, tas bus padaryta.
„Esame numatę šią savaitę patikrinti visus medikus, dirbančius su infekuotais ir įtarimais. O jei yra karščiavimas, ar kiti požymiai, medikas tikrinamas nedelsiant. Be to, netrukus turėsime įrenginį, kurio dėka turėsite daug geresnes galimybes tikrinti visus“, – sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas.
Pirmi neturėjo susidurti
Tai, kad gydytojų nerimui dėl trūkstamų apsaugos priemonių ir sparčiai plintančio viruso pagrindo yra daug, iliustruoja ir Vilniaus Santaros klinikų Šeimos medicinos centro pavyzdys. „Delfi“ pakalbino šeimos gydytoją, kuris nors ir užsikrėtė bei pajuto COVID-19 infekcijos požymius, tirtas nebuvo tol, kol liga nesikomplikavo.
Jis pabrėžė, kad užsikrėtė, mat medikai neaprūpinti tinkamomis ir juos apsaugoti galinčiomis priemonėmis. Kovo 12-ąją blogai pasijutęs gydytojas tyrimo išsimeldė tik kovo 19-ąją, o kovo 20-ąją žinią, kad visą savaitę su infekuotu kolega dirbo viename centre, sužinojo ir gydytojo kolegos.
„Dirbau su paprastomis kaukėmis. Ir tuo metu, kai konsultavau, dar nebuvo paskelbtas karantinas. Todėl buvo pilna vaikų iš mokyklos, kurie buvo sugrįžę iš įvairiausių šalių, kurios tuomet dar nebuvo įtrauktos į rizikos šalis. Vienu žodžiu, žiūrėjome viską, – pasakojo gydytojas. – Tada buvo sakoma, kad šeimos gydytojams nieko nereikia, kad jie ne pirmieji susiduria, kad visi koronaviruso atvejai yra įvežtiniai. O iš tikrųjų, jau tada viskas buvo pasklidę.“
Kiek vėliau paaiškėjo, kad koronavirusu užsikrėtė ir besilaukianti Šeimos medicinos centro rezidentė. Dauguma šio centro medikų buvo priversti saviizoliuotis, o centras buvo uždarytas dezinfekcijai.
Valstybės užsakyta apsaugos priemonių siunta medikų pasieks tik po kelių savaičių.
Socialiniuose tinkluose plinta skelbimai, kuriuose prašoma visuomenės pagalbos. Štai, pavyzdžiui, sekmadienį Vilniaus Antakalnio poliklinika paskelbė pranašanti, jei pacientai gali, kad paaukotų apsisaugojimo priemonių - respiratorių, kaukių, vienkartinių pirštinių ir pan. "Pinigų mes turime, bet neturime ką už juos pirkti", - sakė įstaigos atstovė.
Pirmadienį poliklinika feisbuke džiaugėsi, kad iš pacientų jau gavo daugybės paramos priemonių. Per vieną dieną surinktų priemonių poliklinikai užteks visai savaitei, praneša gydymo įstaiga.