Pasak sveikinimo žodį perdavusios Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės, ši pertvarka tapo vienu didžiausių pokyčių Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje per atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį.
„Ne tik dėl to, kad buvo sujungtos net trys ligoninės, bet labiausiai dėl to, kad atsiranda dar vienas, trečias, mokslo ir medicinos pažangos centras, teikiantis aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas. Turime puikią galimybę nuo aršios dviejų centrų konkurencijos pereiti prie trijų centrų bendrystės“, – pokyčių svarbą akcentavo Vyriausybės vadovė.
Ministrė Pirmininkė džiaugėsi, kad drąsa tobulėti nugalėjo pokyčių baimę: „Tačiau dabar jau Klaipėda turi įrodyti, kad patikėta misija būtent Vakarų Lietuvoje kurti dar vieną mokslo ir medicinos pažangos centrą nebuvo klaida. Linkiu didžiausios sėkmės būsimam ligoninės vadovui ir visiems, kurie jau tapo ar taps šios ligoninės dalimi“.
Klaipėdos universiteto ligoninės steigėjai – Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetas.
Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, trijų ligoninių sujungimas ir virsmas vieniu yra ne tik Klaipėdos krašto, bet ir visos Lietuvos laimėjimas.
„Šalia Vilniaus ir Kauno atsiranda didelis mokslo ir medicinos centras, kuris, tikiuosi, taps traukos objektu ir praktikams, ir mokslininkams. Reikia dar nueiti ilgą kelią, kol naujoji ligoninė užims tinkamą vietą mokslo, medicinos pasaulyje ir pelnys pacientų pagarbą, bet pagrindas padėtas – dabar viskas darbuotojų ir vadovų rankose, kuriuos raginu įsitraukti kuriant medicinos ateitį“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
Klaipėdos universiteto rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko teigimu, pajūrio gydymo įstaigų konsolidavimo į Klaipėdos universiteto ligoninę, pacientams teiksiančią aukščiausiojo lygmens gydymo paslaugas, procesas tik prasideda.
„Kol kas galime džiaugtis sėkmingai įveikę teisinį reformos etapą, o tikrasis gydymo įstaigos kūrimas manau, truks ne vienerius metus. Neturiu abejonių dėl šios pertvarkos prasmės ir naudos visuomenei: suvienytas potencialas, išgrynintos veiklos kryptys, racionaliai paskirstyti žmogiškieji bei materialiniai ištekliai, mokslo ir tarptautinės patirties įsiliejimas į gydymo bei slaugos procesus atvers naujas galimybes čia dirbantiems medikams, garantuos efektyvesnį gydymą krašto žmonėms“, – pabrėžė prof. dr. A. Razbadauskas.
Klaipėdos universiteto ligoninės veiklos pradžios renginyje buvo pristatytas ir įkvepiantis įstaigos logotipas, simbolizuojantis reformos tikslus, naujos įstaigos vertybes bei bendruomenės lūkesčius.
„Ši diena – tarsi kertinis akmuo, žymintis pradžią: naujos įstaigos ir naujos tapatybės. Klaipėdos universiteto ligoninė negimė iš niekur. Trys įstaigos, paženklintos ne vienu veiklos dešimtmečiu, branda, pripažinimu, profesinėmis pergalėmis šiandien triguba jėga susilieja į vieną ligoninių šeimą. Tikiuosi, kad šeima bus draugiška ir rūpestinga ne tik pacientui, kuris ir iki šiol šiose ligoninėse gaudavo aukščiausio tretinio lygio paslaugas, bet ir vienas kitam“, – apibendrino laikinasis Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas prof. dr. Jonas Sąlyga.
Naujoji Klaipėdos universiteto ligoninė oficialiai savo veiklą pradėjo 2023 m. sausio 2 d. Trys jos filialai: Klaipėdos ligoninė, Jūrininkų ligoninė ir Palangos reabilitacijos ligoninė vienija beveik 3000 darbuotojų. Tai yra trečia pagal darbuotojų skaičių ligoninė Lietuvoje, po Kauno klinikų ir Vilniaus Santaros klinikų. Naujoji gydymo įstaiga turės beveik 1800 įvairios paskirties gydymui skirtų lovų. Ligoninėje bus teikiamos stacionarinės, ambulatorinės ir reabilitacinės paslaugos. Įstaigos padaliniai veiks Klaipėdoje, Palangoje ir Švėkšnoje (Šilutės r.).