Mokydami protą ieškoti klaidų ir problemų (tai būdinga tokių profesijų kaip auditoriai ir teisininkai atstovams), galiausiai galime panirti į visa persmelkiantį pesimizmą, kuris neaplenkia ir asmeninio gyvenimo.
Daugiausiai profesinėje srityje pasiekę mokesčių auditoriai paprastai nuo 8 iki 14 valandų per dieną tikrina mokesčių formas, ieškodami klaidų ir nesutapimų. Su laiku jie įgunda tai daryti ir tampa gerais specialistais, bet pradėję vadovauti savo darbuotojų komandoms ar grįžę namo pas sutuoktinį (-ę), jie ir žmonėse mato tik klaidas ir neatitikimus. Du iš jų prisipažino man, kad namo jie paprastai grįžta nešini sąrašu klaidų, kurias daro žmona.
Kodėl teisininkai 3,6 karto labiau linkę sirgti depresija ir išsiskirti?
Pensilvanijos universiteto psichologijos profesorius ir knygos „Authentic Happiness“ autorius tai aiškina tuo, kad jų protai ištreniruoti visur matyti tik blogiausia, nes teisės srityje aukščiausiai iškyla pesimistai.
Tarp teisininkų pesimizmas laikomas privalumu, nes teisininko profesijoje gebėjimas nuolat visur įžvelgti nemalonumus traktuojama kaip atsargumas ir apdairumas. Apdairus teisininkas visose sutartyse ir sandoriuose mato potencialius spąstus ir katastrofas. Gebėjimas numatyti įvairiausias įmanomas problemas, sukčiavimą ir išdavystes, kurių niekada neįžvelgtų su teisine sistema nesusijęs žmogus, labai praverčia praktikuojančiam teisininkui, kuris šį gebėjimą pritaiko padėdamas savo klientui apsiginti nuo visų galimų neigiamų pasekmių. Jei įstojęs mokytis būsimasis teisininkas neturi įgimto įtarumo, jis yra jo išmokomas. Deja, savybė, kuri praverčia darbe, nepadaro jūsų laimingu žmogumi.
Ar įmanoma ištraukti protą iš negatyvo pelkės? Taip, – sako E. Barkeris ir pateikia tris patarimus.
Trys dalykai, dėl kurių galiu padėkoti
Išmokykite protą įžvelgti gerus dalykus. Tyrimai parodė, kad kasdien paprasčiausiai mintyse įvardijus tris dalykus, dėl kurių esame dėkingi, ilgainiui galime pakeisti gyvenimą.
Ateinančią savaitę kas vakarą skirkite šiam pratimui dešimt minučių prieš miegą. Užrašykite tris gerus dalykus, kurie šiandien įvyko. Juos galite užrašyti į dienoraštį ar kompiuterį – svarbiausia, kad užrašytumėte fiziškai. Tai nebūtinai turi būti nepaprastai svarbūs dalykai (pavyzdžiui, „Mano vyras grįždamas iš darbo desertui parvežė mano mėgstamiausių ledų“), o gali būti ir svarbūs („Mano sesuo pagimdė sveiką berniuką“). Prie kiekvieno teigiamo įvykio, atsakykite į klausimą: „Kodėl tai įvyko?“
Tokio pratimo naudą patvirtino ne vienas tyrimas. Viena iš priežasčių, kodėl pagyvenę žmonės jaučiasi laimingesni – jie prisimena tai, kas buvo gera, ir pamiršta tai, kas buvo bloga.
Socialinis palyginimas
Tikriausiai ne kartą girdėjote sakant, kad nereikia lyginti savęs su kitais. Tačiau tyrimai parodė, kad tai nebūtinai yra blogai – tik reikia lyginti save su tais, kuriems pasisekė mažiau, nei jums:
„Paprastai, lygindami save su tais, kuriems pasisekė mažiau, žmonės pasijunta geriau“, – sako psichologė iš Toronto Isabelle Bauer. – O lygindami save su tais, kurie pasiekė daugiau už mus, mes pasijuntame blogiau.“
Pasakokite sau teigiamą savo gyvenimo istoriją
Kai mes neadekvačiai suvokiame savo gyvenimo istoriją, galime susirgti depresija.
Psichoterapeutai iš tiesų padeda „perrašyti“ gyvenimo istoriją, ir šis procesas yra toks pat veiksmingas, kaip meditacija, o gal net veiksmingesnis.
Psichologės Michele Crossley teigimu, depresijos šaknys neretai glūdi „padrikoje istorijoje“, „neadekvačiame pasakojime apie save“ arba „istorijoje, kuri pasuko neteisinga linkme“.
Psichoterapija padeda nelaimingiems žmonėms pasukti savo gyvenimo istoriją teisinga linkme, tiesiogine prasme jiems yra suteikiama istorija, su kuria jie gali gyventi toliau. Ir tai veikia.
Retrospektyvus vertinimas reiškia, kad savo gyvenimo įvykius įvertiname iš naujo, įžvelgdami juose teigiamą perspektyvą. Žmonės, kurie iš prigimties yra laimingi, tai daro natūraliai, laimei, ši technika yra išmokstama.
Sonja Lyubomirsky įrodė, kad laimingi žmonės natūraliai peržvelgia savo gyvenimo įvykius iš pozityvios perspektyvos, kad išlaikytų savigarbą.
Timothy Wilsonas, parašęs knygą apie psichologinius proto pokyčius „Redirect: The Surprising New Science of Psychological Change“, papasakojo, kaip redaguodami savo istoriją, galime pagerinti savo gyvenimą:
„Mes paraginome studentus iš naujo peržvelgti savo akademines problemas iš perspektyvos, kad jiems nebūtina mesti koledžo, tiesiog reikia laiko, kad perprastų sistemą. Studentai, kurie tai padarė – lyginant su kontrolinės grupės studentais, negirdėjusiais šio raginimo – kitais metais gavo geresnius pažymius ir mažiau jų metė mokslus“, - rašė T. Wilsonas.
O kalbant apie ateitį – būkite optimistai. Optimistinis požiūris į gyvenimą atneša daugiau laimės.
Ištrauka iš Ericas Barkerio tinklaraščio „Barking Up the Wrong Tree“.
