Penktoje „Viengungio rojuje“ laidoje į paplūdimį įžengusi A. Iaconetti laidos vedėjui Chrisui Harrisonui drąsiai pareiškė, kad per visą filmavimą apsiverks ne daugiau kaip tris kartus. Deja...
Vos po kelių akimirkų, išvydusi buvusį mylimąjį Jaredą Haiboną besimerginantį Cailai Quinn, A. Iaconetti prapliupo graudžiai raudoti. Vėliau, komentuodama šį kamerų užfiksuotą epizodą, ji pripažino: „Tiesiog esu labai greitai apsiverkianti mergina.“ Be to, ji sakosi nesuprantanti, kodėl liedama ašaras atrodo silpna.
Palikime apie verkimo kuriamą įvaizdį svarstančią A. Iaconetti ramybėje ir paprašykime į jos klausimą atsakyti psichologijos profesorių iš Teksaso universiteto Artą Markaną. Pirmiausia, reikia išsiaiškinti, kodėl apskritai verkiame. „Stiprios emocijos atspindi [smegenų] motyvacinės sistemos veiklos intensyvumą, – aiškina A. Markanas atsakydamas į „Yahoo Beauty“ klausimą. – Kai patiriame labai stiprias emocijas, pajuntame, kad tuoj apsiverksime. Būtent todėl žinome apie liūdesio, džiaugsmo ar pykčio ašaras. Net didžiausiems kvatokliams gali nepavykti sulaikyti verksmo.“
Profesorius A. Markmanas aiškina, kad pačios ašaros – tai ūmios reakcijos signalas, stiprių emocijų išraiška. Kokias būtent emocijas išgyvena ašaromis apsipylęs žmogus, galima nustatyti pagal verkiančiojo veido išraišką.
Dabar pakalbėkime apie įvaizdį. Kiekvienam iš mūsų yra tekę patirti emocijų antplūdį, todėl puikiai žinome, kaip sunku tada tvardytis ir išlikti ramiems. „Įprasta manyti, kad žmogaus stiprumą rodo jo gebėjimas kontroliuoti emocijas, – aiškina profesorius A. Markmanas. – Tokia nuostata ypač gaji, kai kalbama apie liūdesį, nes manoma, kad stoišką laikyseną sugebantys išlaikyti žmonės yra stipresni nei tie, kurie linkę audringai reikšti emocijas.“
Anot A. Markmano, Vakarų kultūroje tebėra paplitęs vyriškumo idealas, į kurį besilygiuojantiems vyrams šiukštu nedera verkti. „Tai ypač būdinga Amerikos kultūrai. Tvirtumas paprastai siejamas su vyriškumu, o silpnumas – su moteriškumu. Kaip tik dėl šių sąsajų dažnai verkiančius žmones laikome silpnais.“
Vis dėlto nieko labai blogo verksmas nerodo, todėl nederėtų per griežtai vertinti apsiverkti linkusių žmonių. A. Markmanas sako, kad smegenų motyvacinėje sistemoje susikaupia tam tikra energija, kurią būtina išeikvoti. „Daugeliu atvejų išeikvoti energiją gana sudėtinga, o štai verksmas – puikus būdas tai padaryti, todėl tai netgi sveika“, – sako profesorius.
A. Markmanas primena, kad tie, kurie nuolat liūdi, turėtų kreiptis pagalbos, nes nuolatinis liūdesys gali būti rimtesnių problemų požymis ir „verkimo terapija“ tokiu atveju nepadės. „Toks asmuo turėtų kreiptis į specialistą, padėsiantį suvokti, kodėl jį persekioja neigiamos emocijos. Dažnas verkimas ir nuolatinis liūdesys gali būti depresijos požymiai“, – sako A. Markmanas.